„CV-Online“ duomenys rodo, kad Alytaus apskr. daugiausia uždirba pardavimo vadovai – vidutiniškai 1161 Eur, atskaičius mokesčius. Neatsilieka ir elektros inžinieriai – 1153 Eur. Mažiausiai čia uždirba kasininkai – 445 Eur „į rankas“, socialinės rūpybos darbuotojai – 468 Eur.
Kauno apskr. didžiausi atlyginimai vidutiniškai mokami techninių reikalų skyriaus vadovams – 2387 Eur, IT skyriaus direktoriams – 2140 Eur. Mažiausiai – valytojams (401 Eur), kasininkams (417 Eur).
Klaipėdos apskr. daugiausia mokama vykdantiesiems direktoriams – vidutiniškai 2838 Eur, ekonomikos/finansų padalinio vadovams – 2024 Eur. Mažiausiai – slaugytojo padėjėjams (407 Eur), kasininkams (427 Eur).
Panevėžio apskr. daugiausia vidutiniškai mokama vykdantiesiems direktoriams – 2400 Eur, regiono direktoriams/vadovams – 1792 Eur. O mažiausiai kasininkams – 426 Eur, apsaugos darbuotojams – 434 Eur.
Šiaulių apskr. darbai su didžiausiais atlyginimais yra ekonomikos/finansų padalinio vadovams – 1753 Eur, regiono direktoriams/vadovams – 1720 Eur. Mažiausiai – kasininkams (410 Eur), padavėjams (418 Eur).
Vilniaus apskr. daugiausia uždirba įmonių grupės vadovai – vidutiniškai 2550 Eur, IT skyriaus direktoriai – 2403 Eur. Darbai su mažiausiais atlyginimais – slaugytojo padėjėjas (392 Eur), mokytojo padėjėjas (419 Eur).
Pateikiami duomenys yra vienerių metų laikotarpio.
Didesnis nei 10 proc. atlyginimų augimas pasiekė ne visus
„CV-Online“ Marketingo vadovė Rita Karavaitienė pasakoja, kad pastaraisiais metais darbo rinkoje ryškėja besikeičiančios pageidaujamų specialistų sritys. Jei prieš 1 metus didžioji dalis darbo pasiūlymų buvo skirta pardavimų, prekybos srities darbuotojams, tai šiuo metu darbo sričių viršūnėje (pagal darbo pasiūlymų kiekį) yra Informacijos technologijų ir Gamybos sritys.
„Pardavimų vadybininkų, žinoma, reikia ir nemažai, tačiau keičiasi reikalavimai jiems, vien vadybinių gebėjimų nepakanka, dažnu atveju reikia ir tam tikros srities žinių, ypač, technologijų“, – teigia ji.
R. Karavaitienė informuoja, kad jų duomenimis daugiau jei 10 proc. atlyginimai augo administravimo, aukščiausio lygio vadovų, valdymo, žmogiškųjų išteklių, technologijų ir plėtros, medienos apdirbimo pramonės, žemės ūkio, maisto praminės bei vandens ūkio, miškininkystės, aplinkosaugos srityse.
„Labai mažai atlyginimai augo turizmo, viešbučių, klientų aptarnavimo, kultūros, meno, švietimo srityse, ypač turint omenyje, kad šių sričių darbuotojų atlyginimai yra vieni mažiausių rinkoje. Bendrai paėmus, IT srities atlyginimai išaugo neženkliai, bet jei nagrinėti atskiras IT srities pareigas, atlyginimai yra vieni didžiausių rinkoje“, – pastebi R. Karavaitienė.
Mauricas: Lietuvoje keičiasi atlyginimų struktūra
„Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Baltijos šalims Žygimantas Mauricas tv3.lt teigia, kad Lietuva nėra išskirtinė. Visame pasaulyje tvyro tendencija, kad daugiau uždirbančiųjų atlyginimai ir toliau kyla smarkiau dėl jų kvalifikacijos nei mažiau uždirbančiųjų.
„Tai pasaulinė tendencija: pradedant nuo JAV, tęsiant Europa, baigiant Kinija, kuomet darbo užmokestis tiems specialistams, kuriuos sunku pakeisti automatizavimo procesais, kurie prisiima vis didesnę atsakomybę, kurie yra inovatyvūs, jų darbo užmokestis kyla, o dalies sektorių, ypatingai tų, kurie jaučia grėsmę arba robotizacijos arba globalizacijos, jų darbo užmokestis arba nekyla taip sparčiai, arba nekyla visai. Tai Lietuvoje tendencijos tokios mažesnės, nes kyla visų darbo užmokestis, bet ir Lietuvoje tas skirtumas egzistuoja“, – sako ekonomistas.
Tad atskirtis tarp daugiausia uždirbančiųjų ir mažiausiai – tik didėja.
„Tai viso pasaulio iššūkis. JAV, jei darbo užmokesčio struktūrą pažiūrėsime, 20 proc. darbuotojų, kurie uždirba daugiausia, jų pajamos trečdaliu padidėjo per pastaruosius 7 pokrizinius metus, o mažiausias pajamas gaunančiųjų praktiškai neišaugo. Tai pajamų skirtumas ta prasme dar labiau išaugo. Tai nemažas iššūkis. Tokiai mažai valstybei, kaip Lietuva, reikėtų stengtis, kad būtų kuo daugiau dirbančiųjų tuose sektoriuose, kur atlyginimai auga, kur didelė pridėtinė vertė sukuriama. Lietuvai tai gal nėra taip sunku, bet reikia daug į žmonių išsilavinimą investuoti, į bendrą žmogiškųjų išteklių kokybę“, – teigia Ž. Mauricas.
Jo teigimu, šiuo metu Lietuva yra per viduriuką – nei labai pigūs, nei daug technologiškai pažengę. Dėl to Lietuva turėtų toliau eiti link rootizacijos, kad teka technologijų su mažesniu žmonių skaičiumi galętų pasiekti tokių pat ar geresnių rezultatų.
„Kvalifikuotiems darbuotojams nėra problema, nebus, kad liks be darbo. Manau, kad Lietuva dar išlaiko konkurencingumą, mes turime ką pasiūlyti be pigios darbo jėgos. O pigią darbo jėga pasiūlyti bus sunku toliau, nes kainos niveliuoajsi ir žmonėms nebegali mokėti mažo atlyginimo. Ukrainoje vidutinis atlyginimas 250 Eur, tai vargiai ar kokiam darbuotojui tiek mokėti galėtum Lietuvoje.
Suomija panašią transformaciją prieš kelis dešimtmečius patyrė. Persiorientavo į aukštas technologijas, visa „Nokia“ istorija Bet ilgą laiką turėjo dviženklį nedarbo lygį ir dalis gyventojų gyveno skurdokai, nepaisant, kad aukštojo mokslo sistema gera, socialinė apsauga gera. Suomijoje tokių rajonų yra ir girtuoklių. Tai Lietuva, manau, paveldės tuos dalykus, skirtumai tarp miestų ir regionų augs, tarp technologijų įmonių ir kitų augs. Bet negalime užsiimti protekcionizmu kaip Graikija ir Italija bandė galvoti, kaip tas darbo vietas išlaikyti. Ir dabar turi ką turi. Reikia eiti ekonomikos transformacijos keliu ir tikėtis kad būsime vienos iš tų technologijų lyderių“, – komentavo ekonomistas Ž. Mauricas.
