Skaitytoja Akvilina (vardas pakeistas) papasakojo, kad jos darbovietė nusprendė mažinti etatus, todėl ji mėnesio pabaigoje bus atleista.
„Auginu du mažamečius vaikus, tad darbdavys man išmokės 6 mėnesių išeitinę išmoką. Nesu tikra, bet galimai man priklausys ir ilgalaikio darbo išmoka.
Bet ar gavusi tiek pinigų aš galėsiu registruotis Užimtumo tarnyboje, kad dar gaučiau ir nedarbo išmoką? Esu girdėjusi, kad ją pradeda mokėti tik praėjus terminui, už kurį buvo sumokėta išeitinė išmoka. Ar tai – tiesa?“ – teiravosi moteris.
Ar išeitinė, ilgalaikio darbo ir nedarbo išmokos mokamos kartu?
„Sodra“ Komunikacijos skyriaus patarėja Malgožata Kozič patikino, kad nedarbo išmokos skyrimas ir mokėjimas nėra atidedamas dėl mokamos išeitinės išmokos ar ilgalaikio darbo išmokos.
„Teisę į nedarbo išmoką turi Užimtumo tarnyboje įsiregistravę asmenys, kuriems suteiktas bedarbio statusas, jei per paskutinius 30 mėnesių iki bedarbio statuso įgijimo dienos jie turi ne mažesnį kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą“, – aiškino specialistė.
Ji atkreipė dėmesį, kad nedarbo išmoka yra pradedama mokėti nuo aštuntos dienos po bedarbio statuso įgijimo.
Vis tik, jei darbuotojas buvo atleistas iš darbo dėl savo kaltės, nedarbo išmoka pradedama mokėti praėjus tik 3 mėnesiams nuo įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos, tačiau ne anksčiau nei nuo bedarbio statuso įgijimo dienos.
„Nedarbo įstatyme nustatyta, kad bedarbiams, gaunantiems ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ar ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos socialinio draudimo išmoką, paskirtą iki bedarbio statuso įgijimo dienos, nedarbo išmoka pradedama mokėti ne anksčiau, negu baigiasi šių išmokų mokėjimo laikas“, – pridūrė M. Kozič.
Kada ir kokio dydžio išeitinė išmoka priklauso?
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) aiškino, kad išeitinės išmokos mokėjimas ir jos dydis priklauso nuo darbo sutarties nutraukimo priežasties.
Jeigu darbo sutartis nutraukiama abiejų šalių susitarimu, išeitinė išmoka darbuotojui nėra privaloma, bet šalys gali susitarti dėl jos mokėjimo ir dydžio.
Jeigu darbo sutartis nutraukiama darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių, darbdavys privalo išmokėti darbuotojui:
- 1 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, jeigu darbo santykiai tęsėsi trumpiau nei 1 metus;
- 2 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, jeigu darbo santykiai tęsėsi ilgiau nei 1 metus.
Šiuo metu vidutinis darbo užmokestis (VDU) Lietuvoje siekia apie 2 200 eurų (neatskaičius mokesčių), taigi tokią algą gaunančiam darbuotojui minėtu atveju darbdavys atitinkamai turėtų išmokėti 2 200 arba 4 400 eurų išeitinę išmoką.
Inspekcijos teigimu, tokią išmoką darbuotojas gautų ir tokiu atveju, jei pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą jis nebegalėtų eiti pareigų ar dirbti darbo, nesutiktų būti perkeltas į kitas jo sveikatą atitinkančias pareigas arba tokių pareigų toje darbovietėje nebūtų.
„Nutraukus darbo sutartį darbdavio valia, darbdavys privalo sumokėti darbuotojui ne mažesnę kaip 6 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką (gaunantiems VDU tai būtų 13,2 tūkst. eurų – aut. past.)“ – dėstė VDI atstovai.
Kada darbdavys privalo išmokėti išeitinę?
Pasak inspekcijos, jei darbo sutartis yra nutraukiama darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės arba dėl bankroto, darbuotojui turi būti išmokėta:
- pusės mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau nei 1 metus (gaunantiems VDU tai būtų 1 100 eurų);
- 2 mėnesių jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka, jeigu darbo santykiai tęsiasi ilgiau nei 1 metus (gaunantiems VDU tai būtų 4 400 eurų).
VDI atstovai pridūrė, kad tokios išeitinės priklausytų ir tais atvejais, kai į darbą yra grąžinamas darbuotojas, į kurio vietą buvo priimtas atleidžiamas darbuotojas.
Taip pat ir tada, kai darbo sutartis prieštarauja įstatymams ir šių prieštaravimų negalima pašalinti, o darbuotojas nesutinka arba negali būti perkeltas į kitą toje darbovietėje esančią laisvą darbo vietą.
Inspekcija pabrėžė, kad išeitinė išmoka darbuotojui turi būti išmokėta ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per 10 darbo dienų.
Anot atstovų, darbuotojas neturi prašyti ar priminti darbdaviui apie išeitinę išmoką, kadangi jis privalo ją išmokėti. Jeigu darbdavys jos laiku neišmoka, darbuotojas gali kreiptis į Darbo ginčų komisiją.
Ilgalaikio darbo išmoka – kas ir kokią ją gali gauti?
M. Kozič primena, kad darbdaviui nutraukus darbo sutartį darbuotojai, be išeitinės išmokos iš jo, dar gali gauti ilgalaikio darbo išmoką iš „Sodros“.
Specialistė vardijo, kad ilgalaikio darbo išmoką asmuo turi teisė gauti, jeigu:
- buvo atleistas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės;
- iki atleidimo pas darbdavį nepertraukiamai išdirbo 5 ar daugiau metų (įskaitant ir perkėlimo atvejus);
- per 3 mėnesius nuo atleidimo neįsidarbino pas tą patį darbdavį;
- nebuvo biudžetinių įstaigų ar Lietuvos banko darbuotojas.
M. Kozič nurodė, kad išmoka yra skiriama ne anksčiau nei praėjus 3 mėnesiams po atleidimo.
„Kreiptis dėl išmokos skyrimo reikia ne vėliau kaip per 12 mėnesių po atleidimo iš darbo. Prašymo teikti nereikia, jeigu jau esate pateikęs prašymą skirti bet kurią kitą „Sodros” mokamą išmoką“, – komentavo patarėja.
Jos aiškinimu, jei darbovietėje dirbote nuo 5 iki 10 metų, ilgalaikio darbo išmoka bus 77,58 proc. vieno mėnesio vidutinio jūsų darbo užmokesčio dydžio (gaunantiems VDU tai būtų apie 1 707 eurus).
Jei dirbote nuo 10 iki 20 metų, ilgalaikio darbo išmoka bus 77,58 proc. dviejų mėnesių vidutinio jūsų darbo užmokesčio dydžio (gaunantiems VDU tai būtų apie 3 414 eurų).
O, jei dirbote ilgiau kaip 20 metų, ilgalaikio darbo išmoka sieks 77,58 proc. trijų mėnesių vidutinio jūsų darbo užmokesčio dydžio (gaunantiems VDU tai būtų apie 5 120 eurų).
