„Šios valstybės valdomos įmonės valdymas būtų grįstas skaidrumo, atsakomybės principais, kad įmonėje būtų suformuota ministrui atskaitinga valdyba ir jai būtų pavesta išrinkti vadovą ir nubrėžti įmonės veiklos gaires“, - ketvirtadienį spaudos konferencijoje teigė K.Navickas.
Jo teigimu, šiuo metu urėdijos yra netolygiai pasiskirsčiusios, o mažesnius miškų plotus prižiūrinčios urėdijos dirba nuostolingai.
„Pagal miškų valdymo plotus urėdijų išdėstymas yra netolygus, visos 42 urėdijos negali būti pelningos, nes skiriasi miškų kirtimo apimtys, miškų priežiūros užduotys. Mes matome silpnas vietas, norime užtikrinti skaidrų ir visuomenei atskaitingą valstybinio turto valdymą, ir dėl to manome, kad vienos įmonės valdymas padėtų suteikti tą skaidrumą“, - kalbėjo K.Navickas.
Ministerijos Miškų departamento vadovas Donatas Dudutis teigė, kad Generalinė miškų urėdija bus panaikinta.
„Jungiant miškų urėdijas, Generalinės miškų urėdijos egzistencija praranda prasmę, ir ji turės būti likviduota. (...) Įsteigti vieną valstybės įmonę ir pradėti leisti funkcionuoti yra galimybė nuo 2018 metų sausio, o vidinė struktūra bus suformuota per ilgesnį laikotarpį“, - spaudos konferencijoje sakė D.Dudutis.
Anot ministro, naujoji įmonė nebūtinai veiks Vilniuje: „Centrinės įmonės vieta nėra taip svarbu, manau, kad daugiau argumentų yra, kad ji nebūtų Vilniuje“.
K.Navicko žodžiais, pertvarką numatantys įstatymo pakeitimai Seimui bus teikiami pavasario sesijoje.
„Šiuo metu pradedame konsultacijas, kurios lems, kokia bus galutinė reformos forma. Pagal planą tikimės esmines diskusijas pabaigti per vasario mėnesį ir pateiktį įstatymo projektą pavasario sesijai“, - sakė ministras.
Reformą įgyvendinti reikėtų per 2-3 metus
„Visus parengiamuosius darbus reikia atlikti per šiuos metus, o kitąmet sudėlioti visus taškus ant i, nes kitąmet gali prasidėti pasirengimas savivaldos rinkimams, o urėdijos susijusios su darbo vietomis, yra įvairūs interesai. Kitu atveju yra nemaža grėsmė, kad procesai vėluos ir turėsime situaciją, kaip su socialiniu modeliu, kai yra priimami sprendimai paskutinę dieną, o vėliau jie yra atšaukiami“, - BNS sakė „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.
„Miškininkystės sektorius potencialiai gali turėti daugiau nesuderinamumų, tam tikrų interesų, potencialių konfliktų ir čia laukia nelengvas darbas. Būtų teigiamas ženklas, jei pavyktų reformą įgyvendinti ne paskutinę dieną, ne paskutiniais kadencijos metais“, - pridūrė jis.
Ž.Maurico manymu, siūlymas pertvarkyti miškų urėdijas yra sveikintinas, tačiau ateitis parodys, ar pasirinkti modeliai leis pasiekti norimus tikslus.
„Manyčiau, kad bent jau darbų pradžia yra įkvepianti, nes urėdijos yra ne kartą linksniuotos kaip ne itin geras efektyvus valdymo pavyzdys, urėdijos labiau būdavo valdymo struktūros, kurios atstovavo tam tikriems regionų ar savivaldybių interesams, bet tai nereiškia, kad tas valdymo modelis buvo efektyviausias, žvelgiant iš visos Lietuvos perspektyvos. Be abejo, kaip ir visų reformų metu bus nepatenkintųjų, bus bandymų kaišioti pagalius į ratus ir belieka žiūrėti, koks bus galutinis modelis ir ar jis leis pasiekti tuos tikslus, kurie yra iškelti. Vertinčiau tai kaip startą tinkama linkme, tačiau artimiausi metai parodys koks bus galutinis modelis ir ar jis funkcionuos, kaip tikimasi“, - kalbėjo ekonomistas.
Pertvarkai būtina politinė parama - V.Rūkas
Investuotojų asociacijos valdybos narys Vaidotas Rūkas teigė, kad miškų urėdijų reformai būtina politinė parama.
„Žinant, kaip tą reformą reikia vykdyti, manau, kad startui ir įgyvendinimui iki dvejų metų laikotarpis yra pakankamas. (...) Jeigu viskas vyks sklandžiai, bus politinė parama, nebus didelių prieštaravimų, dveji metai yra tikrai įveikiamas laikotarpis tiek reformai paruošti, tiek balsavimų ją įtvirtinti“, - BNS sakė V.Rūkas.
Jo manymu, iš šiuo metu veikiančių 42-jų miškų urėdijų turėtų likti viena, kuri galėtų efektyviau skirstyti išteklius kitiems padaliniams.
„Dabartinis urėdijų skaičius administraciškai yra niekuo nepagrįstas. Akivaizdu, kad visus administracinius resursus galima sujungti ir padaryti efektyvesniais. (...) Mano nuomone, viena įstaiga, viena urėdija būtų geriausias variantas ir tada jos viduje būtų galima skirstyti resursus į regionus“, - svarstė analitikas.
V.Rūko teigimu, naujoji valdžia rodo norą pertvarkyti sistemą ir tikimasi, kad Aplinkos ministerija bus viena iš tų institucijų, kuri sugebės įgyvendinti reformas.
„Urėdijas kontroliuojančių institucijų reforma praėjo ramiai, vietoje kelių institucijų liko viena, bet kur yra lėšos, pinigai, projektai, reformą įgyvendinti yra sudėtingiau, įvairių interesų yra daugiau. Tikiuosi, kad galime šoktelti į kitą kokybės lygmenį ir galime tai įgyvendinti“, - vylėsi Investuotojų asociacijos valdybos narys.
Pavyzdį galima imti iš kaimynų, sako R.Ambrazevičius
Asociacijos „Baltic Institute of Corporate Governance“ prezidentas Rytis Ambrazevičius sako, kad reforma yra būtina ir sveikintina, o gerosios praktikos pavyzdžių galima pasisemti iš kaimyninių valstybių.
„Tarkime, Švedijoje ar kaimyninėje Latvijoje vienas miškų ūkio darbuotojas prižiūri atitinkamai keliolika ir kelis kartus daugiau miško ploto bei generuoja keliolika ir kelis kartus daugiau pajamų nei Lietuvoje. Abejose šiose valstybėse miškų valdymas konsoliduotas vienoje įmonėje, kaip dabar siūlo ir aplinkos ministras K.Navickas. Noriu pabrėžti, kad tiek Švedija, tiek Latvija savo miškų ūkyje siekia laikytis tvarumo principų, tad skirtumus lemia ne koks nors beatodairiškas miškų pardavimas, bet būtent efektyvesnė valdysena – aiški struktūra, aiškūs ir viešai skelbiami tiek finansiniai, tiek nefinansiniai tikslai“, - BNS sakė R.Ambrazevičius.
Jo manymu, ryžtingų veiksmų Lietuvos miškų ūkyje galima imtis jau artimiausiais metais.
„Sunku pasakyti, kiek ši reforma galėtų užtrukti. Visi prisimename nesėkmingus bandymus ją pradėti anksčiau. Tačiau jei permainų bus siekiama ryžtingai, manau, į priekį smarkiai galima pažengti ir per artimiausius metus. Visa reforma, turint galvoje dabar urėdijose dirbančių žmonių skaičių, greičiausiai užtruktų keletą metų“, - sakė R.Ambrazevičius.
DNB bankų grupės vyriausioji ekonomistė Baltijos šalims Jekaterina Rojaka BNS teigė mananti, kad Lietuvoje urėdijų skaičių galima būtų mažinti keliskart.
„Lietuvoje urėdijos yra žaizda, kuri neužgyja jau kurį laiką. Pavyzdžiui, Latvijoje urėdijos yra vienos geriausių valstybinių įmonių pavyzdžių. Tuo tarpu Lietuvoje ekonomine prasme situacija su urėdijomis yra tragiška, nes neturime nei ekonominio masto, išlaidos yra didelės, pelningumas yra labai mažas, 42 urėdijų valdymas nėra harmonizuotas tarpusavyje. Manau, kad urėdijų skaičių būtų galima drąsiai mažinti du ar net tris kartus“, - BNS sakė J.Rojaka.
Ji teigė tikinti, kad dabartinei valdžiai užteks ryžto įgyvendinti pertvarką, tačiau pažymėjo, kad reformuojant urėdijas, reikia išlaikyti pusiausvyrą tarp ryžtingų veiksmų, ekonominės logikos ir aplinkosaugos.
Dabar visus valstybinius miškus valdo Generalinė miškų urėdija ir 42 urėdijos, kuriose dirba apie 4 tūkst. darbuotojų.
2016 metais urėdijos į valstybės biudžetą sumokėjo 3,2 mln. pelno įmokų (2015 metais - 5,5 mln. eurų). Vien pirmąjį 2016 metų pusmetį jos uždirbo 12,426 mln. eurų normalizuoto grynojo pelno (1,2 proc. mažiau nei 2015 metų tuo pat laiku), jų pajamos padidėjo 2,8 proc. iki 79,999 mln. eurų.
Valstybės kontrolė teigia, kad valstybinis miškų ūkis yra nepakankamai skaidrus ir efektyvus. Jį kritiškai vertina bei konsoliduoti siūlo ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EPBO), kurios nare siekia tapti Lietuva.
