vaidotas rūkas

Pirmadienį Šiaulių banko grupės turto valdymo įmonės „SB Asset Management“ vadovas Vaidotas Rūkas pristatys kasmetinį Lietuvos investicijų indeksą. Bus pateikta informacija apie naujausius kasmet vertinamų pagrindinių šalies turto klasių – akcijų, obligacijų, būsto nuomos ir indėlių – grąžos rodiklius bei tendencijas. Lietuvos investicijų indeksas pristatomas kasmet nuo 2016-ųjų.

Per pastaruosius 20 metų euro perkamoji galia Lietuvoje dėl infliacijos poveikio sumažėjo 38 procentais. Vis tik šalies gyventojai deramai neįvertina ilgalaikio infliacijos poveikio ir neskuba įdarbinti savo pinigų. Net 53 proc. respondentų juos laiko einamojoje sąskaitoje, daugiau nei trečdalis – saugo patys, rodo praėjusių metų pabaigoje „Spinter tyrimų“ atliktas tyrimas, kurį inicijavo „INVL Asset Management“, rašoma pirmadienį išplatintame pranešime žiniasklaidai.

Jau daugiau kaip dešimtmetį JAV akcijų rinkoje fiksuojamas augimas pernai nesustojo. Teigiamas pokytis fiksuotas ir daugelyje kitų pagrindinių pasaulio akcijų biržų. Vis dėlto vargiai įmanoma, kad toks augimas tęstųsi be pabaigos. Ypač kai pasaulyje vis daugiau karštų taškų ir netikrumo.

Valstybės valdoma bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“, ketinanti teismui skųsti Europos Komisijos (EK) sprendimą skirti jai beveik 28 mln. eurų baudą, per tris mėnesius turi ją sumokėti arba pateikti EK priimtino banko garantiją. Investuotojų asociacijos valdybos narys Vaidotas Rūkas teigia, kad geležinkeliams logiškiau būtų rinktis banko garantiją. „Manau, kad garantija yra pigesnis variantas nei sumokėti baudą.

Aplinkos ministras Kęstutis Navickas tikisi politikų pritarimo jo siūlomai miškų urėdijų pertvarkai. Jo teigimu, bus siekiama, kad vietoj 42 urėdijų liktų viena valstybės įmonė, o jos valdybos nariai būtų renkami konkurso būdu.

Naftos krovos bendrovė „Klaipėdos nafta“ 4,35 mln. eurų, gautų už parduotas 33,33 proc. „Litgas“ akcijas, galėtų panaudoti suskystintų gamtinių dujų laivo-dujų saugyklos „Independence“ išpirkimui, dividendams arba investicijoms, mano „INVL Asset Management“ fondų investicijų vadovas Vaidotas Rūkas. „Klaipėdos nafta“ gauna daugiau nei 4 mln. eurų - tai pati suma tikrai nėra maža, ji yra reikšminga, tai bus galima sukaupti didesnę sumą pinigų galbūt laivo įsigijimui.

 Keleivius į Kuršių Neriją kelianti valstybės valdoma „Smiltynės perkėla“ panoro išplaukti į platesnius vandenis – prisijungė prie skolose skęstančios „Lietuvos jūrų laivininkystės“ gelbėjimo. „Lietuvos jūrų laivininkystės“ pusmečio ataskaitoje skelbiama, kad 2015 metų gegužės 13 dieną „Lietuvos jūrų laivininkystė“ sudarė paskolos sutartį su „Smiltynės perkėla“ ir pagal ją pasiskolino 500 tūkst. eurų.

Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ kasmet iš keleivių vežimo patiria daugiau nei 100 mln. litų nuostolių. Investuotojų asociacijos Kompetencijų centro atliktas tyrimas rodo, kad keleivius būtų pigiau vežti autobusais ar net taksi. „Europos Sąjungai gelbėjant Graikiją net Lietuvoje buvo su šypsena komentuojamos žinutės, kad Graikijoje keleivius būtų pigiau vežti ne geležinkeliais, o taksi.

Išlaidos valdžios aparatui, arba kitaip tariant biurokratijai, išlaikyti (savivaldybių funkcija - bendrosios valstybės paslaugos be paskolų grąžinimo, palūkanų sąnaudų bei pervedimų į valstybės biudžetą), tenkančios vienam savivaldybės gyventojui svyravo labai stipriai – nuo 69 lt Klaipėdos mieste iki 1919 Lt Neringoje. Vidutinė savivaldybė šiam tikslui išleido 161 Lt, rodo portalo viešai.lt atlikti skaičiavimai.

Pusę į Lietuvos biudžetą surenkamo gyventojų pajamų mokesčio (GPM) sumoka vos 15 proc. dirbančiųjų, o 1 proc. daugiausiai uždirbančių sumoka beveik 10 proc. GPM, rodo portalo viešai.lt atlikta „Sodros“ pateiktų duomenų analizė. „Netylant diskusijoms dėl progresinių mokesčių įvedimo, nusprendėme panagrinėti kiek rimti teiginiai, kad daugiau uždirbantys žmonės sumoka per mažai mokesčių, todėl jų pajamas reikia apmokestinti didesniu tarifu.

Prieš penkerius metus „NDX energija“, privatizuodama VST, praktiškai parodė verslo pasaulyje taikomą svertinio išpirkimo (LBO – Leveraged buyout) pavyzdį. Ne taip plačiai nušviestas, tačiau iš esmės toks pat modelis pritaikytas ir vadovų privatizuotoje įmonėje „Alita“. Modelis nėra sudėtingas – įmonės pirkimui finansuoti naudojama banko paskola, o paskui kokia nors forma paskola perkeliama perkamajai įmonei.