Keleivius į Kuršių Neriją kelianti valstybės valdoma „Smiltynės perkėla“ panoro išplaukti į platesnius vandenis – prisijungė prie skolose skęstančios „Lietuvos jūrų laivininkystės“ gelbėjimo.
„Lietuvos jūrų laivininkystės“ pusmečio ataskaitoje skelbiama, kad 2015 metų gegužės 13 dieną „Lietuvos jūrų laivininkystė“ sudarė paskolos sutartį su „Smiltynės perkėla“ ir pagal ją pasiskolino 500 tūkst. eurų. Paskolos palūkanos nenurodomos, tačiau aišku, kad „Smiltynės perkėla“ skolino be užstato, nes visi „Lietuvos jūrų laivininkystės“ laivai tuo metu buvo įkeisti SEB bankui.
„Paskola sudaro reikšmingą „Smiltynės perkėlos“ nuosavo kapitalo dalį – beveik 10 proc. Ar tai reiškia, kad įmonė valdoma neefektyviai, nes būtų buvę galima mokėti akcininkui dividendus, kai biudžetas deficitinis? 2014 metais, per pusę metų, įmonė uždirbo 737 tūkst. eur pelno, 2,5 mln. Lt, o dabar tuo pačiu metu patyrė 112 tūkst. eur nuostolio“ – teigia Investuotojų asociacijos valdybos narys Vaidotas Rūkas.
Iki šiol viešai buvo žinoma, kad „Lietuvos jūrų laivininkystę“ gelbėja tik viena valstybės valdoma įmonė – „Lietuvos geležinkeliai“, už 3 mln. eurų paskolą įsikeitusi „Lietuvos jūrų laivininkystės“ laivą „Venta“. „Nelabai suprantame, ar „Smiltynės perkėla“ yra bankas, į kurį paskolų gali kreiptis ir privatus verslas, ar įmonė yra tik dar vienas Susisiekimo ministerijos įrankis, siekiant išvengti „Lietuvos jūrų laivininkystės“ bankroto“, - sako Investuotojų asociacijos valdybos narys V. Rūkas.
Pagal įstatymus, „Smiltynės perkėlos“ valdybos nariai savo turtu atsako, jeigu dėl jų veiksmų būtų padaryta žala įmonei. „Jeigu paskolos „Lietuvos jūrų laivininkystei“ yra tokia gera investicija, prie skolinimo asmeninėmis lėšomis turėtų prisidėti ir Susisiekimo ministerijos pareigūnai“ - teigia IA valdybos narys.
„Smiltynės perkėlos“ valdyboje dirba Susisiekimo ministerijos atstovai Saulius Girdauskas, Ona Barauskienė ir nepriklausomas narys Arvydas Saročka. Tiesa, nėra žinoma, ar sprendimą dėl skolinimo „Lietuvos jūrų laivininkystei“ priėmė „Smiltynės perkėlos“ valdyba, ar vienintelis akcininkas – Susisiekimo ministerija.
„Lietuvos jūrų laivininkystė“ per pirmąjį šių metų pusmetį patyrė 4,2 mln. eurų, birželio pabaigoje įmonė turėjo 19,8 mln. eurų skolų.
Investuotojų asociacija yra siūliusi stabdyti prekybą „Lietuvos jūrų laivininkystės“ akcijomis biržoje, nes įmonė neatitinka listinguojamoms įmonėms keliamų standartų.
