„Europos Sąjungai gelbėjant Graikiją net Lietuvoje buvo su šypsena komentuojamos žinutės, kad Graikijoje keleivius būtų pigiau vežti ne geležinkeliais, o taksi. Duomenys rodo, kad panaši padėtis yra ir Lietuvoje“, – konferencijoje sakė Investuotojų asociacijos valdybos narys Vaidotas Rūkas.
Kelionės traukiniu brangesnė nei lėktuvu
Statistikos departamento duomenimis, 2012 m. „Lietuvos geležinkeliai“ pervežė 4,8 mln. keleivių, arba 0,95 proc. vietiniais maršrutais pervežtų keleivių Lietuvoje. Pernai iš keleivių vežimo vietiniais maršrutais patirta 124 mln. litų nuostolių (grynųjų pinigų nuostoliai siekė apie 140 mln. litų), o iš vežimo tarptautiniais maršrutais uždirbta 9 mln. litų pelno.
„Akivaizdu, kad pardavinėdamas bilietus 5 kartus pigiau nei yra savikaina, pelno negausi. Nuvežti keleivį traukiniu iš Vilniaus į Klaipėdą ir atgal kainuoja beveik 500 litų – už tokią sumą galima aplankyti Europos sostines, pasinaudojant pigių skrydžių bendrovių paslaugomis. Keleivius vežant po tris, taksi atsieitų pigiau nei traukinys“, – sakė V. Rūkas.
Paskaičiuota, kad vidutinės vežimo sąnaudos už vieną kilometrą siekia 0,62 lito, o pajamos vos 0,13 lito. Pasak V. Rūko, geležinkelių transportas negali konkuruoti su autobusais dėl per didelės savikainos. „Lietuvos geležinkelių“ sąnaudos vien darbo užmokesčiui yra didesnės nei visa keleivių vežimo autobusais kaina, kuri siekia apie 0,22 lito už kilometrą“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos narys.
Viena išeičių – mažinti atlyginimus
Nuostolingas yra net labiausiai apkrautas maršrutas Vilnius–Kaunas, kuriuo pernai vežta 1,2 mln. keleivių. Iš šio maršruto gauta vos 7,7 mln. litų pajamų ir patirta 35,4 mln. litų nuostolių.
Siūloma branginti bilietus arba atskirti keleivių vežimo paslaugas nuo krovinių vežimo. „Pirmas žingsnis būtų atskirti veiklas ir įmones, o tada skaičiuoti, žiūrėti, ar reikia branginti kelionės bilietus, ar imtis kitų priemonių“, – sakė V. Rūkas. Anot jo, labiausiai didelei kelionių geležinkeliais savikainai atsiliepia darbo užmokesčio sąnaudos. Paklaustas, ar tai reiškia, kad reikia mažinti „Lietuvos geležinkelių“ darbuotojų atlyginimus arba darbuotojų skaičių, V. Rūkas sakė, kad prieš darant sprendimus reikia atskirti keleivių vežimo ir krovinių gabenimo veiklas.
„Lietuvos geležinkelių“ atstovas spaudai Vidmantas Gudas didelę keleivių vežimo savikainą aiškino tuo, kad autobusų transporto įmonės pačios nemoka kelių infrastruktūros mokesčio, tačiau, kiek tai prisideda prie didesnės kelionės geležinkeliais savikainos, įvardyti negalėjo.
„Kelionės geležinkeliais yra saugiausios, keliaudamas geležinkeliais per pastaruosius metus nežuvo nė vienas žmogus. Kelionių geležinkeliais savikaina didesnė nei autobusais, nes už juos kelių infrastruktūros mokestį moka savivaldybės ir valstybė“, – sakė V. Gudas.
Nuostolius padengia patys
V. Rūkas tvirtina, kad visiškai atsisakyti keleivių vežimo geležinkeliais būtų nepriimtina dideliai daliai gyventojų. „Mes siūlome atskirti keleivių vežimo veiklą į atskirą įmonę, tuomet sąnaudos ir nuostoliai taptų skaidriai įvertinami. Pelną iš krovinių vežimo valstybė galėtų išsimokėti dividendais, o keleivių vežimas galėtų būti finansuojamas iš biudžeto“, – sakė V. Rūkas.
Jo teigimu, dabar „Lietuvos geležinkeliams“ trūksta skaidrumo, o įmonės apskaita tvarkoma ne pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus. Keleivių pervežimo tarptautiniais maršrutais savikaina yra gerokai mažesnė nei vietinių maršrutų, o iš šios veiklos deklaruojamas pelnas, tačiau skirtumas yra per didelis ir kelia abejonių dėl sąnaudų paskirstymo. Be to, geležinkelių transportas ekologiškumu nusileidžia net automobilių transportui.
„Lietuvos geležinkelių“ atstovas tvirtina, kad nuostoliai iš keleivių vežimo yra padengiami pačios bendrovės, o ne valstybės. „Lietuva yra vienintelė šalis, kurioje keleivių geležinkeliais nėra finansuojama valstybės. Apie tai reikia kalbėti – jei valstybė finansuotų, galėtume įsigyti naujų traukinių ir teikti efektyvesnes paslaugas“, – sakė V. Gudas.
Abi pusės sutaria dėl vieno – Lietuva per maža rinka, kad geležinkelių paslaugos keleiviams neštų pelną, o vienintelė išeitis – optimizuoti maršrutus bei aptarnavimo išlaidas.
