Banko „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, kad ekonomikos augimo rezultatai yra puikūs, tačiau jis gali sulėtėti jau kitais metais.
„Tendencija yra pakankamai teigiama, nes augimą ypatingai skatina vidaus vartojimas atsigavęs, tą rodo mažmeninės prekybos augimas pakankamai spartus ir (...) taip pat nuo dugno atsiskyręs pramonės sektorius – didelis investicijų augimas“, – BNS antradienį teigė Ž. Mauricas.
„Reiktų džiaugtis, kad mes nesekame Estijos keliu, bet tokios perspektyvos (BVP mažėjimo grėsmė – BNS), ji vis dar išlieka“, – pridūrė ekonomistas.
Anot jo, šiuo metu Lietuvoje BVP augimą daugiausia lemia augantis vidaus vartojimas.
„Išaugęs (vidaus vartojimas – BNS), nes vis dar sparčiai auga darbo užmokestis. Sparčiau negu, visų pirma, auga pridėtinė vertė, darbo užmokesčio ir BVP rodiklis Lietuvoje yra rekordiškai aukštas, aukštesnis negu Europos Sąjungos vidurkis. (...) Infliacijai sumažėjus gyventojai tiesiog daugiau prekių perka“, – aiškino Ž. Mauricas.
SEB banko ekonomisto Tado Povilausko teigimu, antrojo ketvirčio BVP augimas yra „pakankamai neblogas istoriškai“.
„Labai geras rezultatas antro ketvirčio, rodantis, kad augimo tempas nelėtėja. Jeigu pirmą ketvirtį ekonomika augo 0,9 proc. , dabar vėl turime 0,9 proc. (...) Vakar latviai paskelbė, kad Latvijos ekonomika lyginant antrą ketvirtį su pirmu, sumažėjo, tai mes atrodome pakankamai gerai. Augimas yra, ir jis pakankamai neblogas istoriškai“, – antradienį BNS sakė T. Povilauskas.
Pasak jo, pramonei pirmas pusmetis yra geresnis negu praėjusių metų pabaiga ir pirmoji šių metų pusė.
„Nors pramonė ir skundžiasi, bet rezultatas yra tam tikras lipimas iš duobės, nors ir nedidelis“, – sako T. Povilauskas.
Jo teigimu, mažmeninėje prekyboje matoma atsigaunanti perkamoji galia, nes infliacija maža, o statybos sektoriuje investicijos į energetiką, tinklus ir kelius taip pat duoda rezultatų – antrą ketvirtį augo statybos apimtys.
Tačiau T. Povilauskas prognozuoja, kad trečiąjį ketvirtį ekonomikos augimas turėtų būti lėtesnis.
„Pažiūrėsime, ar pramonė išlaikys tokį patį ketvirtinį augimo tempą trečiame ketvirtyje. Namų ūkių vartojime turėtų būti teigiamos tendencijos, nors ir yra tam tikrų silpnėjimo tendencijų, nes pirminis (pirkimo – BNS) impulsas nuo praėjusių metų, kai infliacija staigiai sumažėjo, o pajamos toliau augo, dabar šiek tiek išsikvėpė, bet namų ūkių vartojimas auga“, – kalbėjo jis.
T. Povilauskas, be kita ko, pabrėžė, kad trečio ketvirčio rezultatui įtakos turės ir situacija žemės ūkyje po audros.
Anot Ž. Maurico, BVP augimas gali sulėtėti kitais metais.
„Klausimas didžiausias matyt yra dėl kitų metų perspektyvų, nes jeigu palyginsime su Latvija ir Estija – Lietuva išsiskiria savo augimo spartumu, o Estija išsiskiria savo nesibaigiančiu ekonomikos smukimu. Viena iš priežasčių dėl ko Estijoje ekonomika smunka yra keliami mokesčiai, ir jie turi pakankamai ambicingą planą juos kelti toliau“, – sakė Ž. Mauricas.
„Jeigu ir mes įsisuksime į mokesčių kėlimą, tai kitų metų ekonomikos augimas gali būti mažesnis negu šių metų, priešingai negu daugelis institucijų prognozuoja. (...) (Mokesčių kėlimas – BNS) neabejotinai atvėsina ekonomiką ir skatina infliaciją“, – pabrėžė jis.
Valstybės duomenų agentūra antradienį paskelbė, jog Lietuvos BVP antrąjį šių metų ketvirtį siekė 18,7 mlrd. eurų ir per metus augo 1,4 proc., o per ketvirtį – 0,9 proc.
Statistikų teigimu, vertinant gamybos metodu, antrąjį šių metų ketvirtį didžiausią teigiamą įtaką BVP pokyčiui turėjo statybos ir pramonės įmonių veiklos rezultatai.
Pirmąjį pusmetį BVP siekė 35,8 mlrd. eurų to meto kainomis. Palyginti su 2023 metų pirmuoju pusmečiu, realusis BVP augo 2,2 procento.
