„Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas socialiniame tinkle „Facebook“ teigė, kad lietuviai šią vasarą pasitinka itin džiugiomis nuotaikomis.
„Kur jos nebus džiugios, jei sumažėjusi infliacija (1 proc.) bei vis dar dviženkliu greičiu tebeaugantys atlyginimai (10,3 proc.), bei pensijos (10,8 proc.) didina gyventojų perkamąją galią, o užimtųjų skaičius toliau auga (+1.6 proc.).
Be to, Lietuvos ekonomika šių metų pradžioje vėl sugrįžo į augimo kelią: Lietuvoje metinis bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas 2024 m. I ketv. siekė 2,9 proc. ir buvo daug spartesnis nei 0,9 proc. augimas Latvijoje, o Estijos ekonomika vis dar traukėsi 2,1 proc. (Europos Sąjungoje (ES) augo 0,6 proc.)“, – kalbėjo ekonomistas.
Tik trys valstybės, kurių gyventojams optimizmo netrūksta
Ž. Mauricas atkreipia dėmesį, kad tik trijose ES valstybėse vartotojų pasitikėjimo rodiklis buvo teigiamas – Lietuvoje, Lenkijoje ir Švedijoje.
„Taip pat domu yra tai, kad Lietuvoje vartotojų pasitikėjimo rodiklis per pastaruosius dvejus metus išaugo kone labiausiai visoje ES: 2022-ųjų birželį jis siekė -10,9, 2023-ųjų birželį – 2,8, o 2024-ųjų birželį +6,6. Vasaros pradžioje lietuviai džiugiau nusiteikę nei dabar buvo tik du kartus: 2019-ųjų birželį (+7,8) ir 2007-ųjų birželį (+10,8)“, – duomenimis pasidalijo jis.
Tiesa, ekonomistas randa ir priežasčių, kodėl lietuvių pasitikėjimo rodiklis toks aukštas. Pasak jo, tai lėmė ne tik santykinai gera šalies ekonominė situacija.
Štai įvykiai, tokie kaip COVID-19 pandemija, infliacijos šuolis, palūkanų normų augimas, nelegalių migrantų krizė bei tebesitęsiantis ukrainoje' target='_blank' class='phrase'>karas Ukrainoje, pasak Ž. Maurico, visgi neturėjo tokio didelio neigiamo poveikio, kokio buvo baiminamasi.
„Kaip sakoma, laimė yra skirtumas tarp lūkesčių ir realybės, tad blogiausiems scenarijams neišsipildžius, lietuvių laimė išaugo“, – apibendrino ekonomistas.
