„Džiugu, jog į mūsų skelbimus atsiliepė apynių augintojai iš visų šalies kampelių. Būdami maža alaus darykla, galime kartą metuose išvirti nedidelę proginę alaus partiją iš šviežių lietuviškų apynių – to dėl ribotos pasiūlos negalėtų padaryti didieji alaus gamintojai. Tikimės, jog tai paskatins ūkininkus auginti daugiau apynių“, – sakė „Vilkmergės alaus“ vadovas Ramūnas Blazarėnas, kuris pats aplankė skirtingose Lietuvos dalyse gyvenančius ūkininkus ir supirko iš jų apynius.
Norą parduoti savo užaugintus apynius pareiškė apynių augintojai iš Aukštaitijos, Žemaitijos ir Dzūkijos. Daugiausiai supirkta aukštaitiškų šviežių apynių. Lietuvos apynių augintojų asociacijos prezidento Kęstučio Obelevičiaus teigimu, iniciatyva supirkinėti lietuvišką apynių derlių yra labai sveikintina.
„Tikiuosi, jog galimybė parduoti apynius paskatins daugiau lietuvių auginti kultūrines šių augalų veisles. Dabartinei paklausai patenkinti užtektų, kad 10 šalies ūkininkų augintų bent po 10 arų apynių“, – sakė ekspertas. Pasak jo, Kaune esantis VDU botanikos sodas, kuriame jis dirba, Vilkmergės aludariams pasiūlė ukrainietiškos veislės apynių, pasižyminčių išskirtiniu aromatu ir turinčių daugiau karčiųjų medžiagų.
„Vilkmergės alaus“ vadovas apynius supirkinėjo rugsėjo pradžioje, kol augalai buvo ką tik nuskinti, o juose esantys aliejai ir kitos aromatinės medžiagos – ryškiausios. Šis alus, kaip ir kitos Vilkmergės daryklos alaus rūšys, verdamas ir brandinamas pagal XVIII a. tradicijas: rauginamas naudojant aukštutinės fermentacijos mieles, brandinamas rūsiuose, horizontaliose talpyklose, ir, svarbiausia, nepasterizuojamas. Šiuo metu užvirtas alus laikomas daryklos rūsiuose, kur alus bus brandinamas 28 dienas, o vėliau supilstomas į storo tamsaus stiklo butelius, apsaugančius nuo alui neigiamo saulės šviesos poveikio.