Seimo nariai Tomas Tomilinas, Vytautas Bakas, Aušra Papirtienė ir Gediminas Vasiliauskas yra registravę pataisą, kuri skamba taip:
„Darbdavys, skelbdamas darbo skelbimą ir siekdamas sudaryti darbo sutartį su darbuotoju šio kodekso nustatyta tvarka, jame privalo nurodyti informaciją apie siūlomo darbo užmokesčio (apmokėjimo) dydį ir (arba) dydžio intervalą, išskyrus įstatymuose numatytus atvejus.“
Trečiadienį Socialinių reikalų ir darbo komitetas sprendžia, ar siūlyti visam Seimui jai pritarti, ar ją atmesti. Kad pataisa įsigaliotų, už ją bent du kartus Seimo nariai dar turės balsuoti plenariniame posėdyje.
„Svarbi pataisa. Žmonėms tai padės derybose dėl algos. Negaišinsite laiko su tais, kas jus nori atpiginti derybų metu. Alga, pinigai iš viso yra kažkoks Achilo kulnas Lietuvos. Žmonės gėdijasi apie jas garsiai kalbėti, vieni kitus moralizuoja, net darbdaviai neretai įsižeidžia, jei žmogus garsiai ir aiškiai išsako ko nori. <...>
Mūsų žmonės labai jautrūs, pasistenkime derybų procesą maksimaliai atlaisvinti nuo nereikalingų emocijų. Pradėjome viešinti vidutines algas įmonėse, daug ledų pajudėjo, dabar skelbimuose bus nedidukas žmogaus pozicijos sustiprinimas ir tikėtina nereikalingų emocijų kurstymo mažinimas“, – trečiadienį prieš komiteto posėdį feisbuko paskyroje rašė T. Tomilinas.
Jo teigimu, šia teikiant šią pataisą norima eiti Latvijos keliu. Esą informacija yra derybinė galia, o „mūsų žmonės pralaimi derybas dėl algų, turėdami per mažai informacijos.“
Tiesa, įstatymo projektą vertinęs Seimo Teisės departamentas jam turėjo pastabų.
Jo išvadoje atkreipiamas dėmesys, pagal Darbo kodeksą darbo užmokestį sudaro bazinis atlyginimas, papildoma darbo užmokesčio dalis, priedai, premijos ir kt.
„Atsižvelgiant į tai, kad skelbiant darbo skelbimą iš anksto negalės būti žinoma ir paskelbta šalių susitarimu nustatoma darbo užmokesčio dalis bei papildoma, nuo darbo rezultatų priklausanti darbo užmokesčio dalis, siūlytina darbo skelbime nurodytinos informacijos turinį apie siūlomo darbo užmokesčio (apmokėjimo) dydį ir (arba) dydžio intervalą, tikslinti“, – nurodoma išvadoje.
Abejoja nauda, nes niekas netikrins
Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė komitete sakė, kad darbuotojų organizacijos pritaria siūlomai pataisai.
„Toks pakeitimas didins darbuotojų derybines galias, kai darbuotojas iš anksto žinos, kokios yra atlyginimo ribos, kokia pozicija“, – kalbėjo I. Ruginienė.
Jos teigimu, pataisa būtų naudinga ir darbdaviams. Esą skelbiant atlyginimus darbo skelbime jie sutaupytų laiko, nes jei darbuotojui siūloma alga nepatiks, jis net neis į darbo pokalbį.
Be to, pasak profsąjungų atstovės, algų skelbimas taip pat padės mažinti šešėlinės ekonomikos mastus.
Pramoninkų konfederacijos viceprezidentas Jonas Guzavičius komitete sakė, kad klausimas dėl skelbimų nėra aktualus, bet būtų perteklinis:
„Darbdaviui visiškai nieko nereiškia parašyti didesnį atlyginimą, bet paskui sakyti, palauki, toks bus po trijų mėnesių.“
Darbdavių atstovo teigimu, jei „prievarta“ bus skelbiamas atlyginimas, tai jokios teigiamos įtakos neturės.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė patvirtino, kad priėmus pataisą, niekas nekontroliuotų, ar tikrai darbuotojui mokamas toks atlyginimas, koks buvo nurodytas skelbime.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto asocijuotoji ekspertė Karolina Mickutė komitete aiškino, kad reikalavimas skelbti atlyginimą būtų perteklinis ir tokia įstatymo nuostata neturėtų jokios įtakos.
Komiteto nariai galiausia vienbalsiai pritarė pagal Teisės departamento pastabas pataisytai Darbo kodekso pataisai. Dabar plenariniame posėdyje už jį bus balsuojama dar bent du kartus.
Reikalavimas skelbime nurodyti siūlomą darbo užmokestį įsigaliotų iš karto, vos tik jam galutinai pritartų Seimas ir pasirašytų prezidentas.
