„Su naujuoju Darbo kodeksu – didesnės algos“, – taip prieš dvejus metus Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pristatė naują dokumentą. Minimali alga ir vidutinis atlyginimas nuo tada padidėjo. Tačiau kai kurios naujos kodekso nuostatos visiškai neveikia, o dalis darbuotojų didesnės algos taip ir nesulaukė.
Pagal naująjį Darbo kodeksą, darbo apmokėjimo sistema darbovietėje nustatoma kolektyvine sutartimi. Kai nėra tai nustatančios kolektyvinės sutarties, darbovietėse, kuriose darbuotojų skaičius yra 20 ir daugiau, darbo apmokėjimo sistemas privalo patvirtinti darbdavys ir tai padaryti prieinamą susipažinti visiems darbuotojams.
Be kita ko, darbo apmokėjimo sistemoje turi būti nurodoma papildomo apmokėjimo (priedų ir priemokų) skyrimo pagrindai, darbo užmokesčio indeksavimo tvarka.
„Sodros“ duomenimis, beveik penktadalio (19,1 proc.) visų šalies darbuotojų draudžiamosios pajamos pirmąjį šių metų ketvirtį išliko panašios kaip prieš metus. T. y. jų pokytis į teigiamą ar neigiamą pusę nesiekė 5 proc. Be to, dar beveik penktadalio visų darbuotojų (per 18 proc.) algos sumažėjo daugiau kaip 5 proc., nors tuo pačiu metu vidutinė alga ir kainos kilo.
Darbdaviai nenori įsipareigoti?
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė pripažino, kad darbo apmokėjimo sistemos, taip pat atlyginimų indeksavimas netapo populiariomis priemonėmis.
„Kodėl nepopuliaru? Todėl, kad dažniausias atsakymas iš darbdavio yra toks, kad nenorime įsipareigoti daugiau nei metams. Kai sudarome kolektyvinę sutartį, jie nori stabilesnės sistemos ir sako, neaišku, kokia bus įmonės padėtis, gal bus sunku finansiškai ir įsipareigoti nelabai nenorime“, – apie vengimą įtvirtinti algų indeksavimą kalbėjo pirmininkė.
Kita vertus, anot jos, yra ir drąsesnių įmonių, kurios planuoja savo finansinę ateitį ir įsipareigoja tam tikru procentu nuosekliai kelti algas arba susieti algų pokytį su minimalios mėnesinės algos pokyčiais.
„Galiu pasakyti, kad darbuotojai tokiose įmonėse jaučiasi kur kas drąsesni. Jie žino grafiką, kaip tas atlyginimas keisis. Žinote, būna ir dešimt metų atlyginimas nesikeičia, išlieka tokio paties lygio“, – komentavo I. Ruginienė.
Pašnekovė pripažino, kad jos atstovaujamos konfederacijos darbuotojų algų keitimas numatytas kolektyvinėje sutartyje. Visos algos didinamos tiksliai tiek, kiek keičiasi minimali mėnesinė alga. Jos nuomone, algų indeksavimas yra „sveikas ir geras dalykas“.
Vis dėlto, anot pirmininkės, dažnai darbdaviai dažnai nenori, kad tai būtų kolektyvinės sutarties dalis. Esą jie argumentuoja kolektyvinių sutarčių viešumu ir nenori, kad konfidenciali informacija apie algų pokyčius įmonėje būtų prieinama visiems.
I. Ruginienė įsitikinusi, kad ilgainiui kolektyvinių sutarčių bus sudaroma daugiau. Taip pat dažniau bus sutariama dėl algų indeksavimo, nes žinodami, kaip keisis algos, darbuotojai savo darbo vietose jaučiasi saugesni.
Nemato prasmės kol didinamas minimumas
Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Andrius Romanovskis abejojo nuostatos dėl atlyginimų indeksavimo prasmingumu:
„Atlyginimai didėja daugiau nei infliacija (t. y. kainų augimas, – red. past.). O jeigu defliacija – tai indeksuosime į mažesniąją pusę? Tikriausiai ne. Dėl kolektyvinių sutarčių panašu, kad indeksavimas nėra aktualus, nes jeigu būtų, tai profesinės sąjungos siūlytų šį mechanizmą.
Jeigu indeksavimas yra nurodytas lokaliuose darbdavio aktuose, jo prasmė nėra aiški. Todėl ir traktuoju šitą nuostatą kaip gaires darbdaviui. Sakyčiau taip: norite, kad darbdavys indeksuotų atlyginimus, palikite tai darbdaviui ir atsisakykite minimalios algos reguliavimo, kaip siūlo užsienio Tarptautinio valiutos fondo ekspertai. Tada tokios prievolės turi prasmę.“
Pasak A. Romanovskio, kiek tekę perversti kolektyvinių sutarčių, jis nėra matęs, kad kas nors būtų į darbo apmokėjimo sistemą įsitraukęs konkrečią indeksavimo tvarką. Esą dažniausiai yra apsiribojama tuo, kad susitariama dėl atlyginimo ir papildomos atlygio dalies, mokamos pagal teisės aktų reikalavimus.
„Kalbant bendrai, indeksavimo institutas neperspektyvus tol, kol Vyriausybė kiekvienais metais ir taip kelia minimalią algą po 10 proc. ar net daugiau. Situacija rinkoje rodo, kad atlyginimų kilimas yra vis dar labai spartus ir todėl darbdavys apsiriboja valstybės reguliuojama indeksavimo sistema, susieta su minimalios algos kėlimu“, – apibendrino pašnekovas.
Gali skirti baudas
Kaip atsiųstame komentare informavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Darbo kodekse neaprašyta detali darbo apmokėjimo sistemos rengimo tvarka ir turinys.
Tačiau ją rengiant esą svarbu, kad būtų įgyvendinti kodekse įtvirtinti reikalavimai, be kita ko, vadovaujamasi bendraisiais teisės sąžiningumo, teisingumo, protingumo, proporcingumo, lygiateisiškumo ir kitais principais.
„Įstatymų leidėjo siekis yra ne formalus reikalavimas įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje turėti darbo užmokesčio mokėjimo sistemą, tačiau priešingai – sukurti tokią sistemą, kuri motyvuotų darbuotojus dirbti, skatintų darbdavio ir darbuotojų atsakomybę bei šalių tarpusavio pasitikėjimą.“
Nuostatą dėl algų indeksavimo esą galima aiškinti kaip darbdavio siekį kompensuoti darbuotojų darbo užmokesčio praradimus dėl tam tikrų aplinkybių (pvz., dėl darbo užmokesčio nuvertėjimo, dėl infliacijos ir kita), nepriklausančių nuo pačių darbuotojų.
„Įmonė, įtvirtindama darbo užmokesčio indeksavimo tvarką, galėtų numatyti, kokiais atvejais bus perskaičiuojamas darbo užmokestis, kokia tvarka bus kompensuojamas darbo užmokesčio nuvertėjimas ir pan. Tokia tvarka turėtų skatinti įmonės darbo produktyvumą ir konkurencingumą“, – komentavo ministerija.
Ji taip pat informavo, kad nuo 2019 m. kovo Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriai patikrino 250 įmonių, kuriose turėjo būti patvirtintos darbo apmokėjimo sistemos.
Nustatyti 37 atvejai, kai darbo apmokėjimo sistemos neparengtos (atitinkamai surašyti Valstybinės darbo inspekcijos inspektorių reikalavimai pašalinti pažeidimus).
Iš 213 įmonių, kurios buvo pasitvirtinusios darbo apmokėjimo sistemas, darbo užmokesčio indeksavimo tvarka buvo patvirtinta 187 įmonėse (t. y. apie 88 proc.).
Likusioms teiktos rekomendacijos arba surašyti reikalavimai pašalinti pažeidimus, kadangi vadovaujantis Darbo kodeksu, darbo užmokesčio indeksavimo tvarka turi būti nurodyta darbo apmokėjimo sistemoje.
„Svarbu pastebėti, jog darbo apmokėjimo sistema turi būti patvirtinta darbovietėse, kuriose vidutinis darbuotojų skaičius yra 20 ir daugiau. Darbdaviui, pažeidžiančiam šią pareigą, gal būti taikomos administracinio poveikio priemonės.
Kaip jau minėta, net ir tokiems darbdaviams, kurie turi patvirtintas darbo apmokėjimo sistemas, tačiau jose nenurodyta darbo užmokesčio indeksavimo tvarka – surašomos rekomendacijos ar reikalavimas pašalinti pažeidimus (dėl tinkamiausios administracinio poveikio priemonės sprendžia inspektorius)“ – paaiškino ministerija.
