Per krizę sumažintų pensijų kompensavimas ir lėšų poreikis vers grįžti prie diskusijų dėl nekilnojamojo turto, automobilių bei progresinių mokesčių, sako Seimo vicepirmininkas Algirdas Sysas. Tai jis pareiškė ketvirtadienį Seime, svarstant įstatymo projektą dėl senatvės ir invalidumo pensijų kompensavimo.
Tuo metu „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė Kajetana Leontjeva teigė, kad tokie mokesčiai, bent jau šiuo metu, nereikalingi.
„Automobilių ar kokio kito turto mokesčiai stato tą mokesčių piramidę, kuomet žmogus vis sunkiau gali paskaičiuoti, kiek jis sumoka tų mokesčių. Jei žmogus uždirba vidutinį atlyginimą, per metus jis sumoka 20 tūkstančių litų mokesčių. Tai ir visi mokesčiai nuo atlygino, ir visi mokesčiai nuo vartojimo – PVM ir akcizai. O politikai vis kalba, kad mokesčių trūksta, reikia, kad žmogus dar plačiau atvertų savo piniginę“.
K. Leontjeva teigė, jog tokia prielaida, kad žmonės sumoka per mažai mokesčių ir kad lėšų trūksta paprasčiausiai neteisinga. Pavyzdžiui, šiemet valstybės biudžeto išlaidos, be ES lėšų, didėja 1,5 milijardo litų, palyginti su pernai metų išlaidomis.
„Ir teigti, kad nebuvo galimybių sutaupyti ar perskirstyti lėšų taip, kad jų būtų rasta pensijų kompensavimui, neteisinga. Jeigu pensijų kompensavimas yra politikams prioritetas, reikėjo tas lėšas numatyti jau biudžeto formavimo metu. Tai nebuvo padaryta. Tad šiuo atveju politikai turėtų pasakyti, kad jeigu pensininkai yra prioritetas, tai kas tada toks prioritetas nėra ir kas nenusipelno tų didesnių lėšų“.
Lietuvoje yra mažiausias mokesčių surinkimas, palyginti su kitomis ES šalimis. Ir tai yra dėl to, anot pašnekovės, kad mūsų mokesčiai per dideli. Turime didelį šešėlį tiek darbo rinkoje, tiek akcizinių prekių rinkoje. Reikėtų mažinti ir darbo jėgos apmokestinimą. Juk Lietuvoje žmogus sumoka 42 procentus nuo savo atlyginimo mokesčiais.
„Progresinių mokesčių šalininkai atsispiria nuo klaidingos prielaidos, kad daugiausiai uždirbantys žmonės sumoka per mažai mokesčių. Atlikome Sodros duomenų analizę. Ir pasirodo, kad Lietuvoje praėjusiais metais žmonių, kurie uždirba daugiau, kaip 3 tūkstančius litų, buvo tik penktadalis visų dirbančių. Ir jie į biudžetą sumokėjo 50 procentų visų gyventojų pajamų mokesčių pajamų“.
Ekspertė priminė, kad Lietuvoje įvestas nekilnojamojo turto mokestį prabangiam turtui. Abejotina, ar jau yra tas siektas socialinio teisingumo jausmas.
„Ar tą jausmą paskatins progresinių mokesčių įvedimas taip pat abejoju. Štai JAV ar Prancūzijoje tokie mokesčiai yra. Tačiau nuolat kalbama, kad reikia daugiausiai uždirbantiems dar labiau padidinti mokesčius. Nėra taip, kad įvedi progresinius mokesčius, kaip socialinio teisingumo simbolį, ir visi nurimsta. Ateina laikas, tai matome iš Prancūzijos pavyzdžio, kai dalis žmonių nebenori su tuo taikstytis ir emigruoja į tas šalis, kuriose mokesčiai mažesni.
Anot pašnekovės, per pastarąjį dešimtmetį penki svarbiausi mokesčių įstatymai buvo pakeisti bene 200 kartų. Kai kurie buvo keičiami dažniau, nei 4 kartus per metus.
„O kalbama apie mokesčių pakeitimus dar dažniau. Reikėtų ieškoti tų resursų, kad ir pensijų kompensavimui, viešojo sektoriaus viduje, o ne nuolat kalbėti apie mokesčių didinimą“,- sakė K. Leontjeva
