pensijų kompensavimas

Finansų ministerija nesvarsto galimybės pagreitinti per krizę sumažintų pensijų kompensavimą. Finansų viceministras Algimantas Rimkūnas pareiškė, kad tokia galimybė kol kas neaptariama. „Kol kas nesvarstyta“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje teigė finansų viceministras, atsakydamas į komiteto pirmininko Broniaus Bradausko klausimą dėl galimybės valstybei pasiskolinti ir atsiskaityti su pensininkais.

 Asta Volkovaitė 2015-ieji atneš nemažai teigiamų pokyčių šalies gyventojams. Per krizę pradėtas taupymo vajus daugelyje sričių vėl ims grįžti į prieškrizinį lygį. Didės nedarbo, ligos pašalpos, pensininkams bus atstatytos per sunkmetį apkarpytos pensijos. Kiek blogesnės žinios lauks žalingų įpročių mėgėjų, rašo savaitraštis „Šiauliai plius“. Mažiau išlaidų mokesčiams Didžiausia 2015-ųjų naujovė ta, kad pirmąkart Lietuvos istorijoje biudžetas formuojamas eurais.

Seimas patvirtino kitų metų socialinio draudimo biudžetą, kuriame numatytos lėšos sunkmečiu sumažintų pensijų kompensavimui, pensijų, ligos pašalpų ir nedarbo išmokų didinimui. Neabejotinai daugeliui žmonių tai yra gera žinia prieš artėjančias šv. Kalėdas. Tačiau, pasirodo, ne visiems. Kai kurie politikai mano, jog socialinio draudimo biudžetas blogas, nes jame nėra numatytas visų skolų pensininkams grąžinimas.

 Edmundas Jakilaitis, LRT Televizijos laida „Dėmesio centre“, LRT.lt Biudžetas priimtas, bet ne visai – Seimas dėl jo dar kartą balsuos ketvirtadienį. Paskubomis priimtos Nekilnojamojo turto įstatymo pataisos, kurių teisėtumu ekspertai abejoja. Nepritarta ir konservatorių iniciatyvai per metus grąžinti sumažintas pensijas. Apie tai pokalbis LRT Televizijos laidoje „Dėmesio centre“ su Ministru Pirmininku Algirdu Butkevičiumi.

Pensijas būtų galima kompensuoti per vienerius metus, bet tai turėtų būti daroma papildomai skolinantis, o to daryti neketinama, sako premjeras. „Pensijas kompensuoti būtų galima, bet skolintomis lėšomis. Grįžti į tuos laikus, kai skolintomis lėšomis didintos pensijos, yra visiškai neteisingas kelias. Valstybės skolą mes esame numatę mažinti.

Žinių radijas Per krizę sumažintų pensijų kompensavimas ir lėšų poreikis vers grįžti prie diskusijų dėl nekilnojamojo turto, automobilių bei progresinių mokesčių, sako Seimo vicepirmininkas Algirdas Sysas. Tai jis pareiškė ketvirtadienį Seime, svarstant įstatymo projektą dėl senatvės ir invalidumo pensijų kompensavimo. Tuo metu „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė Kajetana Leontjeva teigė, kad tokie mokesčiai, bent jau šiuo metu, nereikalingi.

Žinių radijas Ekonomistas, socialinių mokslų daktaras Teodoras Medaiskis sako, kad Vyriausybės sprendimas sumažintas pensijas kompensuoti iš „Sodros“ lėšų yra racionalus, jei iš tikrųjų galios tik šiais. metais. „Finansavimas, kiek supratau iš ministrės kalbų, iš „Sodros“ yra numatytas tik šiemet. Dar kitais metais – iš valstybės biudžeto lėšų. Toks sprendimas yra suprantamas, nes šiemet biudžete tam nėra numatytų lėšų. Galbūt tai ir būtų racionalus sprendimas.

Panašu, valdžios žmonės dėl automobilių mokesčio jau apsisprendė. Tai puikus būdas sukrapštyti pinigų būsimam pensijų kompensavimui. Na o kaip šis mokestis pakeis automobilininkų gyvenimą?

LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt Kompensuoti praradimus galima tada, kai nukenčia tik dalis žmonių – tada likusi visuomenės dalis gali jiems padėti, sako socialinių mokslų daktaras Teodoras Medaiskis. „Apskritai manau, kad sprendimas kompensuoti pensijas – socialiai labai neteisingas“, – LRT radijo laidai „60 minučių“ teigia jis. T. Medaiskis primena, kad nuo krizės nukentėjo visi.

Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas pareiškė, jog per krizę sumažintos pensijos gali būti kompensuojamos, peržiūrint mokesčių bazę. Jis neatmeta, jog tam tikslui ieškant maždaug 1 mlrd. litų, gali būti padidinti kai kurie mokesčiai arba įvesti nauji.

Gegužės 18 d. vyriausybė posėdyje nusprendė skirti 4 mln. 363 tūkst. litų Jono Pauliaus II piligrimų kelio kūrimui bei įvairių bažnyčių ir vienuolynų remontui. Informacija tikrai nei „karšta“, nei nauja: daugelis dar prisimename, kaip prieš beveik 18 metų laukėme Jo Šventenybės Lietuvoje, ir tik džiaugtis reikia, kad pagaliau radome galimybių deramai įamžinti jo viešnagę mūsų šalyje.