Panašu, valdžios žmonės dėl automobilių mokesčio jau apsisprendė. Tai puikus būdas sukrapštyti pinigų būsimam pensijų kompensavimui. Jei tikėti valdančiųjų skaičiavimais, privalomo automobilių mokesčio įvedimas leistų biudžetą papildyti maždaug 200 milijonų litų per metus. Na o kaip šis mokestis pakeis automobilininkų gyvenimą?
Šią savaitę pensijų kompensavimo darbo grupės posėdyje finansų ministras Rimantas Šadžius pristatė galimą tokio mokesčio modelį. Taigi, automobilių mokesčio įmokos dydis priklausytų nuo automobilio darbo tūrio. Štai automobiliams, kurių variklio darbo tūris neviršija 1,5 litro, metinė įmoka turėtų būti maždaug 70 litų. Ir ši įmoka su kiekvienu puslitriu darbo tūrio turėtų didėti 70-čia litų. Tai reikštų, kad daugumai automobilių šis mokestis svyruotų tarp 70 ir 140 litų.
Automobilių mokesčio sistemos valdymui kažkokių itin didelių paruošiamųjų darbų nereikėtų. Manoma, kad mokestį galėtų administruoti Valstybinė mokesčių inspekcija, kuri remtųsi automobilių registru.
Automobilius valdžia apmokestinti taikosi jau ne pirmą kartą
Lietuvos valdžia automobilių mokestį prisiminė siautėjant ekonomikos krizei. Tiksliau, šią idėją mestelėjo Tarptautinis valiutos fondas. Tiesa, viskas tuomet strigo svarstymų stadijoje.
Vėliau, 2011 metų pabaigoje, Seimas po pateikimo „palaimino“ Mokesčio už transporto priemones įstatymo projektą, kuris buvo nutaikytas prabangai apmokestinti. Įstatymo projekte buvo siūloma apmokestinti galingesnius nei 150 kilovatų galios per pastaruosius 10 metų registruotus automobilius, taip pat didesnės nei 50 kilovatų galios motociklus. Tačiau dėl netobulumo ir šis sumanymas taip ir liko projektu.
Apmokestinti automobilius rekomendavo ir investuotojai, ir TVF
Asociacija „Investors‘ Forum“ jau kelerius metus teikia pasiūlymus ir ragina įvesti automobilių mokestį Lietuvoje. Pasak asociacijos „Investors‘ Forum“ vykdomosios direktorės Rūtos Skyrienės, automobilių mokestis yra visiškai įprastas daugelyje Europos ir pasaulio šalių. Apmokestinti automobilius Lietuvai rekomenduoja ne tik Europos Sąjungos Taryba, bet ir Tarptautinis valiutos fondas, kredito reitingo agentūros.
Pasaulio banko duomenimis Lietuva užima 12 vietą Europos Sąjungoje ir 21 vietą pasaulyje pagal automobilių kiekį, tenkantį tūkstančiui gyventojų. „Pagal automobilių kiekį lenkiame tokias valstybes kaip Belgija, Olandija, Jungtinė Karalystė ar Švedija, nors mūsų šalyje vidutinis atlyginimas daugiau nei trigubai mažesnis. Tai skatina atkreipti dėmesį į šešėlinę ekonomiką, dėl kurios valstybė kasmet netenka šimtų milijonų litų“, – teigia R. Skyrienė, „Investors‘ Forum“ vykdomoji direktorė.
Europinė praktika
Visos Europos Sąjungos valstybės taiko skirtingą lengvųjų automobilių apmokestinimo tvarką, rodiklius ir mokesčių dydžius. Europos Parlamentas dar 2006 metais pritarė Tarybos direktyvos dėl lengviesiems automobiliams taikomų mokesčių siūlymui.
Pasiūlymu siekiama dviejų tikslų: pirma, pagerinti vidaus rinkos veikimą, laisvę judėti ir išvengti dvigubo apmokestinimo per 10 metų panaikinant valstybėse, kuriose egzistuoja, registracijos mokestį, ir antra, įgyvendinti Bendrijos strategiją, skirtą lengvųjų automobilių išmetamo CO2 kiekiui sumažinti, siekiant, kad valstybės iki 2010 metų 50 procentų lengvųjų automobilių mokesčių sietų su CO2 taršos mažinimu.
Dabar ES šalys apmokestina automobilius skirtingai, taikomos įvairios skirtingo dydžio rinkliavos: registracijos mokestis, pridėtinės vertės mokestis, registravimo rinkliava, metinis automobilio naudotojo mokestis, kuro mokestis, draudimo mokestis, mokestis už kelių naudojimą, vinjetės ir kt.
Kai kurios Europos Sąjungos valstybės taiko lengvojo automobilio registracijos mokestį, kuris siekia iki 180 procentų automobilio kainos prieš apmokestinimą, todėl šių šalių automobilių savininkai, norėdami sutaupyti, kartais registruoja automobilius ten, kur tai mažiau kainuoja.
