Vida Tavorienė
Ūkininkai piktinasi, kad jiems norima užkrauti darbą, kurio esą neatliko mokesčių inspektoriai, ir žemės savininkams priklausančią prievolę. Imdamiesi mokesčių inspektorių vaidmens, žemdirbiai rizikuoja patekti į žemės nuomotojų nemalonę.
Užkorė papildomų darbų
Ūkininkams atsirado naujų prievolių. Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) jie gavo anketas, kuriose turi nurodyti duomenis apie asmenis, iš kurių nuomojasi žemę. Mokesčių inspektoriams rūpi išsiaiškinti, kurie žemės savininkai nemoka privalomojo 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio už žemės nuomą. Pasak anketas gavusių žemdirbių, jie turi nurodyti savininkų, iš kurių nuomojasi žemę, vardą, pavardę, asmens kodą, kiek nuomoja žemės, kokia forma – nuomos ar panaudos sutartimi, kiek moka už nuomą ir kt. Ūkininkai stebėjosi, kad jų prašoma surankioti tokius praėjusių trejų ar ketverių metų duomenis. Atrodo, kad žemdirbių rankomis siekiama surinkti žemės savininkų nesumokėtus pajamų mokesčius už nuomą.
„Mokesčių inspektoriai mūsų pateiktus duomenis panaudos, matyt, tam, kad iš žemės savininkų išsireikalautų nesumokėtus mokesčius. Tik kodėl į šį reikalą įveliami mes, ūkininkai? Ar Mokesčių inspekcija negalėjo tiesiai savininkams išsiųsti priminimų, kokius mokesčius jie privalo susimokėti? Sako, kad žemės savininkų labai daug – 900 tūkst. Bet jiems siunčiamos žemės mokesčio deklaracijos. Ar sudėtinga ten įrašyti kelis sakinius apie mokestinę prievolę už nuomą?“ – išplatinta anketa nustebino Jonavos rajono ūkininkų sąjungos pirmininką Rimantą Kubiliūną.
Anot jo, ūkininkai neturi ūpo kreiptis į žemės savininkus ir teirautis, ar jie sumokėjo mokesčius, juolab už kelis praėjusius metus. „Pats iš daugelio savininkų nuomoju po kelis hektarus žemės. Natūralu, kad jie nepatenkinti, kai reikia kalbėti apie mokesčius. Ar mes turime lįsti į žemės nuomotojų piniginę?“ – sakė į nejaukią situaciją įstumtas R.Kubiliūnas.
Bijo teismų
Anykščių rajono ūkininkų sąjungos vadovas Romualdas Kubaitis neabejoja, kad ir ūkininkai, ir žemės savininkai turi sumokėti jiems priklausančius mokesčius. Tačiau jis mano, kad mokesčių inspektorių pasirinktas būdas surinkti mokesčius nėra geras. „Už pajamų mokestį už žemės nuomą atsakingas pats nuomotojas. Tad jam ir reikia uždavinėti klausimus, jį raginti ir pan. Kaip žemės savininkas dabar žiūrės į ūkininką, kuris rūpinasi nuomotojo pinigais?“ – gūžčiojo pečiais anykštėnas. R.Kubiliūnas nuogąstavo, kad ūkininkai, pildydami VMI atsiųstas anketas, gali ne tik pakliūti į žemės nuomotojų nemalonę, bet ir galbūt nusižengti įstatymui. „Mes turėtume nurodyti žemės nuomotojų asmens kodą, nors tretiesiems asmenims negalima teikti asmens duomenų. Ar neatsitiks taip, kad dar ir teismuose atsidursime?“ – svarstė Jonavos rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas.
Siūlo suvienodinti nuomos sąlygas
Kalbinti ūkininkai sakė, kad neatsisakytų iš nuompinigių išskaičiuoti reikiamą gyventojų pajamų mokestį ir už žemės savininką jį sumokėti valstybei, jei būtų reglamentuota tokia tvarka. Dabar taip daro žemės ūkio bendrovės, t. y. juridiniai asmenys. Jei gyventojas žemę nuomoja žemės ūkio bendrovei, jam rūpintis šiuo mokesčiu nereikia – už jį šią prievolę privalo prisiimti juridinis asmuo, o jei nuomoja ūkininkams (fiziniams asmenims), sumokėti pajamų mokestį tenka pačiam nuomotojui.
„Man būtų lengviau sumokėti pajamų mokestį už žemės nuomotoją, nei pildyti tokias anketas“, – prisipažino R.Kubiliūnas. Panašios nuomonės buvo ir Anykščių rajono ūkininkas: „Jei būtų reglamentuota, kad šį mokestį privalo sumokėti ūkininkas, manau, nekiltų problemų. Tai numatytume sutartyse ir jas vykdytume. Tik mokesčių inspektoriams reikia tartis ir bendradarbiauti su ūkininkais, daugiau informuoti žemės savininkus, o ne žvalgytis atgal ir atgaline data ieškoti mokesčių.“
Lietuvos žemės savininkų sąjungos vadovas Gintaras Nagulevičius mano, kad reikėtų suvienodinti sąlygas nuomojant žemę tiek bendrovėms, tiek ūkininkams. „Daug žemės savininkų yra garbaus amžiaus, nežino, kaip deklaruoti pajamas ir mokėti mokesčius, gal ir užmiršta. Jei ūkininkai, kaip ir bendrovės, būtų įpareigoti sumokėti žemės nuomos pajamų mokestį, būtų rami galva. Aišku, ūkininkams būtų papildoma našta, bet jie įgytų ir privalumų: sudarydami legalias sutartis jie turėtų pirmumą pirkti nuomojamą žemę, jei savininkas sumanytų ją parduoti“, – aiškino žemės savininkams atstovaujančios organizacijos vadovas. Anykščių rajono ūkininkų sąjungos vadovas įsitikinęs, kad po mokesčių prievaizdų vajaus dėl pajamų mokesčio už žemės nuomą kentės žemdirbių kišenės. „Nuomotojai, kurie nemokėjo šio mokesčio, nenorės netekti pinigų. Gali būti, kad jie pabrangins nuomą“, – svarstė R.Kubaitis.
Nuomoja už dyką?
Kalbant apie žemės nuomą, būtina žinoti, kad daug (galbūt pusė) žemės nuomojimo atvejų yra registruota panauda. Tai reikštų, kad žemės savininkas ūkininkui atiduoda žemę naudotis neatlygintinai. Ir ūkininkų, ir žemės savininkų atstovai sutinka, kad žemės nuomą reikėtų aiškiau apibrėžti, kad neliktų spragų piktnaudžiauti. „Dabar nėra reglamentuota, kada galimos žemės panaudos, o kada – nuomos sutartys. Suprantama, kai žemę dirbti panaudos būdu susitariama su artimaisiais, giminaičiais arba kai dirbamas nedidelis plotas. Tačiau gana keista, kai panaudos sutartys sudaromos 100 ha. Juk dabar žemės hektaro nuoma kainuoja 200–300 litų“, – samprotavo R.Kubiliūnas.
Nemažai ir tokių atvejų, kai žemdirbiai nuomotojams atsilygina natūra (grūdais, bulvėmis ir pan.). „Kaip tokiu atveju suskaičiuoti mokesčius? Jei bulves, kviečius įvertinsiu vienokia kaina, mokesčių inspektoriai gali paprieštarauti, kad sumokėta per mažai mokesčių“, – Anykščių rajono ūkininkas R.Kubaitis nežino, kaip įtikti ir mokesčių prievaizdams, ir žemės nuomotojams.
G.Nagulevičius pastebėjo, kad žemės panaudos sutartis – sena praktika. Anot jo, ūkininkai esą ilgą laiką žemės savininkams nemokėjo už nuomą: žemę atgavusiems žmonėms buvo svarbu, kad žemė nedirvonuotų ir nebūtų apleista.
„Bet pastaraisiais metais situacija pasikeitė – už žemės nuomą mokami normalūs pinigai. Tad laikas keisti ir sutartis. Jau seniai žemės savininkus kviečiame atsisakyti panaudos, o sudaryti nuomos sutartis. Gali būti, kad kai kuriems savininkams nesinori keisti nusistovėjusių santykių su ūkininkais. Bet negalima atmesti galimybės, kad tokiu būdu piktnaudžiaujama ir vengiama mokesčių. Matyt, yra visko. Tačiau reikėtų sekti tais ūkininkais ir žemių nuomotojais, kurie visus įsipareigojimus surašo nuomos sutartyse. Taip išvengiama nesusipratimų ir dviprasmybių“, – aiškino Lietuvos žemės savininkų sąjungos vadovas.
Jis pabrėžė, kad žemės nuomos sutartys, kuriose nurodomos realios nuomos sumos, praverstų ūkininkams kaip argumentas Briuselyje derantis dėl didesnių tiesioginių išmokų. „Dabar galima išgirsti sakant, kad pas mus neva mažos nuomos kainos, tad ir mažesnių išmokų pakanka“, – teigė G.Nagulevičius.
Ūkininkai sako, kad žemės savininkai dabar nesikuklina ir brangina žemės nuomą. Nelygu, koks rajonas, už žemės nuomą mokama ir pusė hektarui tenkančių išmokų sumos, ir daugiau nei visa išmoka. „Dabar ūkininkai konkuruoja dėl žemės, auga žemės kainos, taigi, brangsta ir nuoma. Pripažįstama, kad normali hektaro nuomos kaina sudaro 3–5 proc. hektaro rinkos kainos vertės. Jei dabar dirbamos žemės hektaras kainuoja apie 10 tūkst. litų, 400 litų už nuomą – padori suma, ypač ten, kur geros žemės ir intensyvi žemdirbystė“, – sakė G.Nagulevičius.
Komentaras
Gali sulaukti baudų ir patikrų
Stasė Aliukonytė-Šnirienė, VMI Paslaugų mokesčių mokėtojams departamento direktorė
Valstybinė mokesčių inspekcija, siekdama, kad kuo mažiau gyventojų vengtų deklaruoti visas pajamas ir mokėtų mokesčius, atliko žemės savininkų, 2010–2013 m. turėjusių daug žemės ūkio paskirties žemės, tačiau nedeklaravusių žemės nuomos pajamų arba deklaravusių labai mažas pajamas, analizę ir atranką. Analizuojant duomenis, buvo sudarytas galimai žemės nuomos pajamų nedeklaravusių arba deklaravusių neproporcingai mažas pajamas žemės savininkų sąrašas. Norint tiksliau nustatyti asmenis, nuomojančius žemę, bet nemokančius mokesčių, sudarytas ir sąrašas ūkininkų, kurių deklaruojami pasėlių plotai didesni nei turima nuosava žemė. Informacija renkama iš 4 560 ūkininkų, kurie deklaravo didesnius pasėlių plotus nei nuosava žemė 2010–2013 m. Surinkusi informaciją iš ūkininkų, VMI tikrins, ar žemės nuomotojai yra pateikę deklaracijas ir deklaravę žemės nuomos pajamas. Jei gyventojai bus nedeklaravę pajamų iš žemės nuomos, jiems bus suformuotos prievolės ir išsiųsti priminimai deklaruoti pajamas ir, žinoma, sumokėti mokesčius.
