Lietuvių vartojimas šiemet augo sparčiau nei kainos, tačiau gyventojai išliko atsargūs tiek vartodami, tiek kaupdami finansinį turtą. „Realus vartojimas, įvertinus kainų augimą, siekė 3 procentus. Jis buvo vienas didžiausių Europos Sąjungoje (ES), nes mus aplenkė tik Bulgarija ir Latvija“, – sakė „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė.
Visgi, vartojimas augo sparčiau nei augo atlyginimai – pastarieji praėjusiais metais didėjo vos 2,4 proc. „Atlyginimų vidurkį tempė kasybos ir karjerų eksploatavimo, informacijos ir ryšių sektorių darbuotojų atlyginimai, mažėjo atlyginimai tik nekilnojamojo turto operacijų ir statybos sektoriuose“, – teigė specialistė.
6 proc. išaugo ir senjorų vartojimas. Specialistė tai susiejo su praėjusiais metais didėjusiomis ir atstatytomis pensijomis, leidusiomis senjorams išlaidauti daugiau.
Vartojimą, anot O. Bložienės, skatino ir teigiami gyventojų lūkesčiai. Spalio ir lapkričio mėnesiais vartotojų pasitikėjimo rodiklis, parodantis, kaip gyventojai vertina savo namų ūkio finansinę padėtį, šalies ekonominę situaciją, bedarbių skaičiaus kitimą ir galimybes sutaupyti, didėjo.
„Taip pat verta pastebėti, kad pramonės pasitikėjimo rodiklis pasiekė žemiausią lygį nuo 2009 m. pabaigos – tai greičiausiai turės įtakos namų ūkių pajamoms kitąmet, nes, tikėtina, kad naujos darbo vietos bus kuriamos lėčiau“, – tvirtino „Swedbanko“ Asmeninių finansų instituto vadovė.
Pastebimas ir verslo liudijimų lengvatomis pasinaudojusių jaunuolių (71 proc.), bedarbių (50 proc.), senjorų (33 proc.) skaičiaus didėjimas. Anot O. Bložienės, tai gali reikšti ir tą, kad dalis gyventojų teikdami paslaugas pasinaudojo galimybe pasiimti lengvatinį verslo liudijimą kito asmens vardu. Per devynis šių metų mėnesius sumažėjo ir perlaidų, siunčiamų iš užsienio į Lietuvą. „Tačiau nepaisant to, kad perlaidų sumažėjo beveik 16 proc., beveik 5 proc. namų ūkių išlaikomi iš šių perlaidų, tad jų vaidmuo vis dar labai svarbus“, – aiškino O. Bložienė. Sumažėjo ir emigravusių – per devynis šių metų mėnesius Lietuvą paliko 24 proc. mažiau lietuvių nei pernai per tą patį laikotarpį. Vartojimą didino ir neoficialios pajamos. „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto duomenimis, tarp namų ūkių pajamų ir vartojimo išlaidų – nemenkas nesutapimas: net 4 milijardai litų. „Pamėginome paskaičiuoti, jeigu teoriškai būtų panaikintas šešėlis, vien gyventojai į biudžetą per metus sumokėtų papildomai beveik 7,5 mlrd. litų mokesčių.
