Pirmąjį šių metų ketvirtį vidutinės visą mėnesį dirbusių gyventojų draudžiamosios pajamos siekė 1 202 eurus. Palyginti su atitinkamu praėjusių metų pirmo ketvirčio rodikliu, kuris buvo 13 proc., augimas lėtėjo, tačiau pastarąjį 2018 m. pirmo ketvirčio pajamų augimą galėjo paveikti tuo metu įvestos socialinio draudimo įmokų grindys, paskatinusios dalį darbdavių kilstelėti atlyginimus bent iki minimalios mėnesio algos (MMA).
„Šiais metais reikšmingos įtakos pajamų augimui turėjo padidėjusi minimali mėnesinė alga, nes 60 proc. gyventojų, uždirbančių mažiau nei MMA, alga didėjo bent 10 proc. Bendrai ne mažesnį nei 10 proc. pajamų augimą galėjo pajusti beveik pusė visų dirbančiųjų“, – sako „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Zitikytė.
Jos teigimu, greičiausiai augo mažiausios algos, o jų padidėjimą turėjo pajusti kas antras dirbantysis. Prie augimo, be kita ko, esą prisidėjo ir nuo praėjusių metų įvesta naujovė, kai darbdaviai net už ne visą dieną dirbančius darbuotojus privalo mokėti įmokas nuo sumos, nemažesnės nei MMA.
Vidutinė senatvės pensija nuo praėjusių metų pirmojo ketvirčio iki šių metų pirmojo ketvirčio padidėjo 12 proc. arba 37 eurais, iki 344 eurų.
„Šiuo metu pensijos sudaro apie 46 proc. neto (t.y. į rankas) darbo užmokesčio“, – sakė K. Zitikytė. Ji prognozavo, kad kitais metais pensijos didės apie 6 proc., o algų didėjimas nebus toks spartus, koks buvo pastaruoju metu.
Daugėja dirbančių pensininkų
Pensinio amžiaus sulaukusių ir dirbančių senjorų, vidutinis darbo užmokestis šiandien siekia apie 841 eurą. Dirba daugiau nei ketvirtadalis senjorų nuo 60 iki 70 metų. O jau vyresnių dirbančių pensininkų skaičius smarkiai krenta.
Pastaraisiais metais stebima dirbančių pensininkų skaičiaus augimo tendencija. Tai rodo, kad darbo rinka vyresnio amžiaus žmonėms šiandien yra atviresnė. Bet ne visiems.
Nors atrodo paradoksalu, ilgiau darbo rinkoje išlieka tie pensininkai, kurie jau turi sukaupę būtinąjį stažą – iš jų darbo rinkoje lieka apie 60 proc., nors vidutinė jų pensija šiai dienai viršija 400 eurų.
Kitokia situacija tų senjorų, kurie būtinojo stažo nesukaupė. Neturint būtinojo stažo vidutinė senatvės pensija yra kone perpus mažesnė ir nesiekia 200 eurų, tačiau iš tokių pensininkų dirba tik 10 proc.
„Viena iš šio reiškinio priežasčių – darbo rinkos poreikiai. Darbo rinkoje ilgiau išlieka vyresnio amžiaus vadovai, kvalifikuoti darbininkai, tarnautojai, paslaugų sektoriaus specialistai, o susirasti darbą gerokai sunkiau nekvalifikuotiems darbininkams. Ilgai dirbančių vadovų dalis sudaro 18 proc., kai nekvalifikuotų darbininkų ji netgi mažesnė – 17 proc. nors darbo rinkoje jų santykis visiškai kitoks“, – pastebi K. Zitikytė.
Išansktinės pensijos daug mažesnės
Dalis gyventojų, praradusių darbą ir pajamas likus mažiau nei penkeriems metams iki pensinio amžiaus, renkasi išankstinę pensiją.
„Sodros“ duomenimis, daugiau nei pusė išankstinės pensijos gavėjų metus iki prašymo mokėti išankstinę pensiją neturėjo draudžiamųjų pajamų. Kitų pajamos buvo labai mažos – vidutiniškai 450 eurų. Dažniausiai išankstinės pensijos prašė nekvalifikuoti darbuotojai – valytojai, kiemsargiai ir kiti.
Pasirinkus išankstinę pensiją, mėnesinis pensijos dydis mažėja po 0,4 proc. už kiekvieną išankstinės pensijos mėnesį. Pvz., jei žmogus pasirenka išankstinę pensiją likus 3 metams iki pensinio amžiaus, likusį gyvenimą jis gaus 14,4 proc. mažesnę pensiją nei tuo atveju, jeigu išankstinės pensijos būtų nesirinkęs. Šiuo metu vidutinė išankstinė pensija – 250 eurų ir yra 30 proc. mažesnė nei vidutinė senatvės pensija.
Išankstinė senatvės pensija, anot „Sodros“ specialistės yra bene trečdaliu arba net 113 eurų mažesnė nei ta, kurią gauna asmenys, turintis būtinąjį darbo stažą.
Kita vertus, gyventojų, pasirenkančių gauti išankstinę pensiją skaičius mažėja ir sudaro vos 1 proc. visų senjorų – ją gauna 6200 gyventojų. Palyginti, nuo piko, kuris buvo 2012 metais, išankstinės pensijos gavėjų skaičius sumažėjo perpus, o tai reiškia, kad vyresnio amžiaus gyventojams šiandien darbo rinka yra atviresnė nei visą pastarąjį dešimtmetį.
„Senėjant visuomenei ir ilgėjant vidutinei gyvenimo trukmei darbo rinka turės prisitaikyti prie vyresnių dirbančiųjų, o vyresnių žmonių užimtumo didinimas yra vienas iš būdų mažinti atskirtį. Tačiau reikia sudaryti sąlygas mokytis visą gyvenimą, pritaikyti darbo vietas visoms amžiaus grupėms, plėtoti vyresnio amžiaus darbuotojų užimtumo galimybes ir remti aktyvų ir sveiką senėjimą“, – sako K. Zitikytė
