„Sodros“ duomenimis, praėjusį mėnesį didžiausias mokėtų atlyginimų vidurkis fiksuotas bendrovėje „Advantec Lietuva“. Jos darbuotojai vidutiniškai uždirbo 22,8 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių. Tiesa, Klaipėdos bendrovė turėjo vos kelis darbuotojus, o metų pradžioje pranešta, kad ji atleidžia 27 darbuotojus, nors prieš kelerius metus dar skelbta apie plėtros planus.
„AMIC Energy Management“ darbuotojų algų vidurkis balandžio mėnesį taip pat viršijo 20 tūkst. eurų. Įmonėje, kurios direktorius yra Ivanas Paleičikas, anksčiau vadovavęs „Lukoil Baltija“, mokėta vidutinė 21,3 tūkst. eurų alga neatskaičius mokesčių.
Beje, TOP10 didžiausias algas mokėjusių įmonių sąrašą užbaigia kita susijusi bendrovė „Amic Lietuva“. Jos darbuotojams mokėtų algų vidurkis viršijo 12,6 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių.
Jeigu anksčiau didžiausius atlyginimų vidurkius fiksavusių įmonių dešimtuke dažniausia šmėžavo informacinių technologijų ir farmacijos įmonės, tai praėjusį balandį dešimtuke daugiau pramonės, statybų, energetikos įmonių.
„Concretus grupė“, „Viesmann“, „FlaktGroup Baltic“, „Inter Rao Lietuva“ darbuotojams mokėtų algų vidurkis atitinkamai buvo 15,7 tūkst., 15,6 tūkst. ir po 14,5 tūkst. eurų.
Iš viso balandžio mėnesį Lietuvoje buvo 25 įmonės, kurių algų vidurkis viršijo 10 tūkst. eurų.
Be algų vidurkio, kuris skaičiuojamas tiesiog kaip aritmetinis vidurkis, „Sodra“ taip pat skaičiuoja jų medianą. Ji parodo, kiek uždirba darbuotojas, kurio atlyginimas yra per vidurį tarp visų kolegų. Kitaip tariant, lygiai pusė visų įmonės darbuotojų uždirba daugiau, kita pusė – mažiau už jį.
Vokietijos chemijos pramonės milžinės „Basf“ antrinės bendrovės Lietuvoje darbuotojų algų mediana balandžio mėnesį buvo 10,7 tūkst. eurų. Antra liko kita vokiško kapitalo įmonė „Bayer“. Jos atlyginimų mediana 8,6 tūkst. eurų.
Po jų rikiuojasi „Lietuvos energija“ ir „Lietuvos energijos tiekimas“. Šiuose Lietuvos valstybei priklausančiose įmonėse darbo užmokesčio mediana buvo atitinkamai 7,9 tūkst. ir 7,6 tūkst. eurų.
Daugiausia darbuotojų šalyje pastaruoju metu turėjo „Maxima LT“, Vyriausioji rinkimų komisija (rinkimų laikotarpiu ji samdė daug komisijos narių), Kauno klinikos, „Palink“ (prekybos tinklas „Iki“) ir Vilniaus universitetas.
Pastarasis pagal darbo užmokesčio vidurkį (1,6 tūkst. ir 1,4 tūkst. eurų) ir medianą pirmavo tarp didžiausių darbdavių.
Daugiausia darbuotojų samdančios „Maxima LT“ balandžio mėnesio atlyginimų vidurkis buvo 941 euras, o jų mediana – 818 eurų.
Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, vidutinis mėnesinis bruto (neatskaičius darbuotojo mokesčių) darbo užmokestis šalies ūkyje 2019 m. pirmąjį ketvirtį sudarė 1 262,7 euro.
Pašalinus nuo 2019 m. bruto darbo užmokesčio indeksavimo dėl įsigaliojusių mokesčių pasikeitimo įtaką, bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, palyginti su 2018 m. ketvirtuoju ketvirčiu, padidėjo 1 proc., viešajame sektoriuje vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis sudarė 1 303,7 euro ir buvo 0,9 proc. mažesnis, privačiajame – 1 243,9 euro ir buvo 1,9 proc. didesnis.
Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje 2019 m. pirmąjį ketvirtį, pašalinus nuo 2019 m. bruto darbo užmokesčio indeksavimo dėl įsigaliojusių mokesčių pasikeitimo įtaką, išaugo daugelyje veiklų, išskyrus meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo, žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės, statybos, žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo, švietimo bei kasybos ir karjerų eksploatavimo veiklas, kuriose sumažėjo nuo 0,9 iki 12,3 proc.
Vidutinis mėnesinis neto (atskaičius darbuotojo mokesčius) darbo užmokestis šalies ūkyje sudarė 802,7 euro ir, palyginti su 2018 m. ketvirtuoju ketvirčiu, padidėjo 6,8 proc.: viešajame sektoriuje jis sudarė 826,3 euro ir buvo 5,1 proc. didesnis, privačiajame – 791,9 euro ir buvo 7,7 proc. didesnis.
Realusis darbo užmokestis 2019 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2018 m. ketvirtuoju ketvirčiu, šalies ūkyje padidėjo 6,7 proc.: viešajame sektoriuje – 5 proc., privačiajame – 7,6 proc.
