Teigiama, kad Vokietija Pbv 501 tipo tankus, likusius iš Šaltojo karo laikų, vėliau pardavė Švedijai, o šie perpardavė Čekijai, kuri dabar ruošiasi šią karinę techniką pristatyti Ukrainai.
Pagal Vokietijos karo ginklų kontrolės įstatymą šalis turi patvirtinti karinių ginklų ar technikos perdavimą į kitas valstybes.
Tęsiantis karui su Ukraina Rusija pradėjo pavasarinį šaukimą į kariuomenę
Rusija penktadienį pradėjo pavasarinį jaunuolių šaukimą į kariuomenę ir pažadėjo, kad šauktiniai nebus siunčiami kariauti į Ukrainą, kur, anot Maskvos, žuvo jau daugiau kaip 1 tūkst. rusų karių.
Rusijos kariuomenė rengia šaukimus dukart per metus – pavasarį ir rudenį. Į naujokus vieneriems metams imami tarnybai tinkami 18–27 metų vyrai.
Remiantis Kremliaus įsakymu, šį kartą prezidentas Vladimiras Putinas liepė pašaukti 134,5 tūkst. jaunuolių.
Tarnyba kariuomenėje vyrams yra privaloma, tačiau daugelis rusų vengia šaukimo stodami į aukštąsias mokyklas arba neatvykdami į karinius komisariatus.
Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu šią savaitę pareiškė, kad šauktiniai nebus siunčiami į jokius „karštuosius taškus“ ir kad namo grįš visi asmenys, šiuo metu baigiantys karinę tarnybą.
Kovo 8 dieną V. Putinas patikino, kad nesiųs šauktinių ar atsargos karių kautis Ukrainoje.
Tačiau jau kitą dieną vienas Rusijos kariuomenės atstovas pripažino, kad kažkiek naujokų per klaidą buvo išsiųsta į Ukrainą tam tikrų dalinių sudėtyje. Nors dauguma jų buvo grąžinti į Rusiją, kai kurie visgi pateko į nelaisvę, nurodė atstovas.
Anonimas JAV pareigūnas šią savaitę citavo išslaptintą žvalgybos informaciją, kad V. Putinas nežino, kad Ukrainoje tarnauja šauktiniai.
Rusijos nepriklausoma žiniasklaida ir savanorių grupės teigia, kad kai kurie šauktiniai siunčiami į frontą, spaudžiami pasirašę sutartį dėl tarnavimo profesionalioje kariuomenėje.
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas penktadienį pakartojo, kad šauktiniai nebus siunčiami į Ukrainą.
„Tai niekaip negali būti susiję su karine specialiąja operacija Ukrainoje. Šauktiniai ten nesiunčiami“, – sakė jis.
Kaip praėjusią savaitę paskelbė Rusijos kariuomenė, Ukrainoje žuvo 1 351 karys, o dar 3 825 buvo sužeisti. Ukrainos valdžia ir Vakarų šalių tarnybos sako, kad šie skaičiai veikiausiai yra daug kartų didesni.
V. Putinas pradėjo karinę operaciją Ukrainoje prisidengdamas ten neva vykdomu rusakalbių „genocidu“ ir kaltindamas provakarietišką šalį glaudžiais ryšiais su NATO, kuriuos Maskva suvokia kaip grėsmę savo vakarinėms sienoms.
Šią žinią kasdien kartojo valstybinės televizijos kanalai, o dauguma vyriausybės atžvilgiu kritiškų ir nepriklausomų žiniasklaidos priemonių buvo priverstos užsidaryti arba buvo blokuotos.
Rusija taip pat pripažino kriminalizavo „melagingos“ informacijos apie jos ginkluotąsias pajėgas skelbimą, blokavo populiarius socialinius tinklus „Facebook“, „Instagram“ ir „Twitter“.
Kyjivas ir jo sąjungininkai Vakaruose šį įsiveržimą laiko neišprovokuotu ir nepagrįstu.
Per kautynes, kurių metu Rusijos pajėgos beatodairiškai atakuoja gyvenamąsias teritorijas, žuvo tūkstančiai civilių, dar milijonai buvo priversti palikti savo namus.
Tačiau Rusijos sausumos pajėgų veržimasis įstrigo dėl stipresnio nei tikėtasi Ukrainos pasipriešinimo. Vakarų pareigūnų teigimu, įtakos taip pat turėjo Rusijos taktinės klaidos, žema karių moralė, maisto, degalų trūkumas, šalti orai bei kitos problemos.
