Penktadienį buvo atnaujintos Ukrainos ir Rusijos delegacijų derybos vaizdo ryšiu, bet Maskva perspėjo, kad „sraigtasparnio ataka“ prieš degalų bazę Belgorodo mieste šias pastangas apsunkins.
Jau daugiau kaip mėnesį tęsiantis Rusijos karinei kampanijai, per kurią buvo smarkiai sugriauti kai kurie Ukrainos miestai, Maskva per anksčiau šią savaitę vykusias tiesiogines derybas pareiškė sumažinsianti karinių operacijų šalia Kyjivo ir Černihivo miestų intensyvumą.
Tačiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad Rusija tik pergrupuoja pajėgas ir ruošiasi „galingiems smūgiams“ jo šalies rytinėje ir pietinėje dalyje. Panašių vertinimų paskelbė ir Vakarų šalys.
„Tai yra dalis jų taktikos, – ketvirtadienį vėlai paskelbtame vaizdo kreipimesi sakė V. Zelenskis. – Žinome, kad jie traukiasi iš vietų, kur mes juos sumušėme, kad susitelktų į kitas, kurios yra labai svarbios... kur mums gali būti sudėtinga.“
Prezidentas pažymėjo, kad padėtis „labai sunki“ Ukrainos pietuose ir rytuose.
„Donbase ir Mariupolyje, Charkivo kryptimi Rusijos kariuomenė telkia potencialą puolimams, galingiems puolimams“, – perspėjo jis.
Vašingtonas irgi pateikė panašių vertinimų. Vienas aukšto rango JAV gynybos pareigūnas sakė, kad Rusijos susitelkimas į Donbasą gali reikšti „ilgesnį, užtęstą konfliktą“.
Nuogąstavimus, kad karas gali dar labiau išsiplėsti, sustiprino Maskvos penktadienį paskelbti kaltinimai, esą Ukrainos sraigtasparniai smogė naftos bendrovės „Rosneft“ degalų bazei Rusijos vakariniame Belgorodo mieste, esančiame maždaug už 40 km nuo sienos su Ukraina.
„Gaisras naftos bazėje kilo dėl aviacijos smūgio, įvykdyto dviejų Ukrainos kariuomenės sraigtasparnių, įskridusių į Rusijos teritoriją mažame aukštyje“, – per susirašinėjimo platformą „Telegram“ rašė Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas.
Kremlius perspėjo, kad šis incidentas sukels padarinių.
Paklaustas, ar šį incidentą galima būtų vertinti kaip konflikto eskalaciją, Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas atsakė: „Aišku, negalima manyti, kad toks dalykas sukuria patogias sąlygas deryboms tęsti.“
Ukrainos gynybos ir užsienio reikalų ministerijos atstovai, klausiami ar tai buvo šalies aviacijos antskrydis lakoniškai atsakė, kad „negalime nei patvirtinti, nei paneigti“.
Ukrainos prezidento V. Zelenskio patarėjas O. Arestovičius savo komentare pareiškė, kad šalis pagal galimybes gina savo teritoriją, o visos Rusijos teritorijoje vykstančios nelaimės yra Rusijos valdžios reikalas.
„Nuo pat ryto girdžiu pranešimus, kad pas juos ten Belgorode kažkas dega, panika kažkokia… Ukrainos valdžia naudoja visas jai prieinamas priemones, veiksmus ir metodus, kad Ukraina būtų apsaugota, mūsų teritorinį vientisumą, neliečiamumą, taiką ir ramybę mums virš galvų. Mes gynybinio karo veiksmus vykdome savo teritorijoje, o už tai kas vyksta Rusijos Federacijos teritorijoje atsakinga yra Rusijos valdžia, – aiškino O. Arestovičius. – Gal kažkas parūkė ne toje vietoje, gal dar kas, gal Rusijos kariai sabotuoja įsakymus, nenori pulti Ukrainos teritorijos ir naudojasi jiems prieinamomis priemonėmis. Bet kokiu atveju visa atsakomybė už įvykius Rusijos teritorijoje krinta Rusijos valdžiai. Jų ir reiktų klausti“.
„Grįžti į darbą“
Rusija puolimą prieš Ukrainą pradėjo vasario 24 dieną, tikėdamasi greitai užimti Kyjivą ir nuversti V. Zelenskio vyriausybę.
Tačiau Ukrainos įnirtingas priešinimasis, taip pat rusų logistikos ir taktikos problemos sutrikdė Kremliaus planus. Tuo metu Vakarų šalys paskelbė Rusijai beprecedenčių sankcijų, o daugybė tarptautinių bendrovių iš jos pasitraukė.
Ukrainos pajėgos pradeda susigrąžinti kontrolę aplink sostinę Kyjivą ir pietinėje Chersono srityje. Chersonas yra vienintelis reikšmingas miestas, kurį Rusijai iki šiol pavyko užimti.
Rusijos pajėgos „tęsia dalinį atsitraukimą“ iš teritorijos į šiaurę nuo Kyjivo sienos su Baltarusija link, sakoma Ukrainos gynybos ministerijos pranešime.
Ministerija pasmerkė įsibrovusias pajėgas „plėšikavimu“. Be to, kai kuriuose užimtuose regionuose rusai vertė smulkųjį verslą atsiskaitymams vartoti rublius.
Kyjivo apylinkėse civiliai traukėsi iš nuniokotų teritorijų, kai jas vėl susigrąžino ukrainiečių pajėgos.
„Parduotuvės uždarytos, atsargos netiekiamos. Tiltas irgi susprogdintas, negalime per jį nuvykti apsipirkti“, – laikydama ant rankų trejų metų dukrelę sakė Karyna Tkačenko.
„Tikiuosi, viskas greitai baigsis ir galėsiu grįžti į darbą“, – naujienų agentūrai AFP sakė moteris.
Tačiau pietrytiniame Mariupolio mieste civiliai desperatiškai tebelaukia pagalbos po jau ištisas savaites besitęsiančių intensyvių apšaudymų. Mieste beveik nėra geriamo vandens, labai maža maisto ir sutrikęs elektros bei šilumos tiekimas.
Rusijos pajėgos apsupo šį Azovo jūros uostamiestį ir negailestingai jį bombardavo, mėgindamos užimti strategiškai svarbų miestą. Tai būtų svarbus pasiekimas, Rusijai stengiantis sujungti Luhansko ir Donecko sričių teritorijas, kontroliuojamas Maskvos remiamų separatistų, su Krymo pusiasaliu, aneksuotu Kremliaus 2014 metais.
