Teigiama, kad 170 tūkst. ukrainiečių yra vis dar yra įstrigę Juodosios jūros uostamiestyje, kuris kelias savaites patiria niokojančių Rusijos kariuomenės apšaudymų, o tūkstančiai civilių yra laikomi žuvusiais.
„Priešakyje laukia naujos kovos. Mums vis dar reikia eiti itin sunkiu keliu, kad pasiektume viską, ko norime“, – teigė Ukrainos lyderis.
V. Zelenkis tvirtino, kad nors Rusija ruošėsi Ukrainą užimti per kelias dienas, karo lauke ji patiria tikrą išbandymą.
„Ištvėrėme daug daugiau, nei priešas manė. Jie manė, kad užteks trijų ar penkių dienų tam, kad mūsų šalis būtų perimta. Tačiau jau 36 karo dienos. Mes kovosime toliau“, – teigė V. Zelenskis.
Kiek anksčiau Rusija skelbė, kad penktadienį leis evakuoti civilius iš Mariupolio į pietryčius. Visgi Ukraino to oficialiai nepatvirtino.
V. Zelenskis prašo Australijos perduoti Ukrainai šarvuočių
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį tiesiogiai kreipėsi į Australijos parlamentą, prašydamas suteikti daugiau pagalbos kare su Rusija, įskaitant pėstininkų kovos mašinų tiekimą Kyjivui ir sankcijų griežtinimą Maskvai.
V. Zelenskis pastaruoju metu kreipiasi į pasaulio teisėkūros institucijas, pritaikydamas savo žinutes konkrečioms šalims.
Australijos parlamentarai 16 minučių trukmės kreipimosi pradžioje ir pabaigoje Ukrainos prezidentui plojo atsistoję.
Ukrainiečių lyderis, be kita ko, ragino uždrausti Rusijos laivams įplaukti į tarptautinius uostus.
„Mums reikia daugiau sankcijų Rusijai, galingų sankcijų, kol jie liausis šantažuoti kitas šalis savo branduolinėmis raketomis“, – per vertėją sakė V. Zelenskis.
Jis konkrečiai paprašė perduoti jo šaliai Australijos gamybos keturiais ratais varomų pėstininkų kovos mašinų „Bushmaster“.
„Jūs turite itin gerų pėstininkų kovos mašinų „Bushmaster“, galinčių labai padėti Ukrainai, taip pat kitos įrangos“, – kalbėjo prezidentas.
Nors Kyjivas yra 15 tūkst. km nuo Australijos sostinės Kanberos, V. Zelenskis pareiškė, kad Australija nėra apsaugota nuo konflikto, grasinančio peraugti į branduolinį karą.
Be to, Rusijos pergalė Ukrainoje paskatintų Kiniją paskelbti karą Taivanui, nurodė prezidentas.
„Baisiausia, kad jei dabar nesustabdysime Rusijos, jei nepatrauksime jos atsakomybėn, kai kurios kitos pasaulio šalys, besiruošiančios panašiam karui prieš savo kaimynus, nuspręs, kad tokie dalykai galimi ir jiems“, – sakė V. Zelenskis.
Jo teigimu, Rusija nebūtų įsiveržusi į Ukrainą, jei Maskva būtų nubausta už 2014 metais Ukrainoje numuštą oro bendrovės „Malaysia Airlines“ lainerį, skridusį reisu MH17.
Prieš dvi savaites Australijos ir Nyderlandų vyriausybės iškėlė bylą Rusijai Tarptautinėje civilinės aviacijos organizacijoje. Šiuo žingsniu siekiama patraukti Maskvą atsakomybėn už įtariamą jos vaidmenį suduodant raketos smūgį, pražudžiusį visus 298 lėktuvu skridusius žmones. Iš visų aukų 196 buvo Nyderlandų piliečiai, o 38 – Australijos gyventojai.
Ministras pirmininkas Scottas Morrisonas anksčiau sakė V. Zelenskiui, kad Kanbera Ukrainai suteiks papildomos karinės pagalbos, tokios kaip taktiniai spąstai, bepilotės oro ir antžeminės sistemos, maisto daviniai ir medicinos reikmenys. Vėliau S. Morrisonas pranešė, kad papildoma pagalba kainuos 25 mln. australų dolerių (17 mln. eurų).
„Turite mūsų maldas, bet taip pat mūsų ginklus, mūsų humanitarinę pagalbą, mūsų sankcijas prieš tuos, kas siekia atimti jūsų laisvę; netgi turite mūsų anglis“, – pareiškė S. Morrisonas.
Kanbera jau pažadėjo arba suteikė Ukrainai karinės pagalbos už 91 mln. australų dolerių (62 mln. eurų), humanitarinės pagalbos už 65 mln. australų dolerių (44 mln. eurų) ir 70 tūkst. tonų anglių, kurių vertė siekia 70 mln. eurų.
Anksčiau ketvirtadienį vyriausybė paskelbė, kad Australija nuo balandžio 25-osios įveda papildomą 35 proc. tarifą visam importui iš Rusijos ir Baltarusijos.
Nuo tos dienos bus uždraustas naftos ir energijos importas iš Rusijos. Taip pat bus uždraustas australiškos aliuminio rūdos eksportas į Rusiją.
Sankcijos palies daugiau kaip 500 rusų ir baltarusių fizinių bei juridinių asmenų. Baudžiamosios priemonės taikomos 80 proc. Rusijos bankų sektoriaus ir visiems valstybiniams subjektams, valdantiems Rusijos valstybės skolą.
Jungtinės Karalystės elektroninio žvalgybos agentūros GCHQ vadovas Jeremy Flemingas, ketvirtadienį sakydamas kalbą Kanberoje gyrė V. Zelenskio „informacinę operaciją“.
Pasak J. Flemingo, Ukrainos prezidentas labai veiksmingai priešinasi Rusijos vykdomai masinės dezinformacijos kampanijai, skleidžiančiai propagandą apie karą.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, panašu, „labai apsiskaičiavo“ dėl invazijos, pareiškė britų pareigūnas.
„Matėme, kaip rusų kariai, stokojantys ginklų ir moralės, atsisako vykdyti įsakymus, sabotuoja savo pačių įrangą ir net atsitiktinai numuša saviškių lėktuvus“, – sakė J. Flemingas.
