Vokietijos generolas apie galimą karą: kalbėti reikia apie tai, kiek Putinas duos laiko pasiruošti

„Mums grasina Rusija. Mums grasina Putinas. Turime daryti viską, ko reikia, kad tai atgrasytume“, – sakė generolas Carstenas Breueris. Jis įspėjo, kad NATO turėtų būti pasirengusi galimam puolimui jau po ketverių metų.

„Kalbama ne apie tai, kiek man reikia laiko, kalbama apie tai, kiek laiko Putinas duoda mums pasiruošti. Ir kuo greičiau būsime pasiruošę, tuo geriau“, – atvirai pasakojo jis.

„Mes tik šiek tiek užtaisėme skyles“

Rusijos invazija į Ukrainą iš esmės pakeitė mąstymą Vokietijoje. Dešimtmečius žmonės čia buvo auklėjami atmesti karinę galią, puikiai suvokdami, kad Vokietija praeityje buvo agresorė Europoje.

„Mes pradėjome du pasaulinius karus. Nors nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos praėjo 80 metų, daugelio žmonių DNR vis dar gaji mintis, kad vokiečiai turėtų nesikišti į konfliktus“, – aiškino Vokietijos Maršalo fondo Berlyne atstovas Markusas Zieneris.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Trumpas svarsto imtis priemonių prieš Rusiją Baltijos jūroje – „Fox News“ šaltiniai

Vokiečių generolas: turime aiškią misiją – užtikrinti mūsų sąjungininkų Lietuvoje gynybą, laisvę ir saugumą

Baltijos šalys atsargiai vertina Europos gynybos be JAV idėją: „Tai nėra mūsų tikslas“

Kai kurie net ir dabar atsargiai žiūri į viską, kas gali būti vertinama kaip militarizmas, o ginkluotosioms pajėgoms nuolat trūksta lėšų.

Tačiau, kalbant apie Rusiją, Vokietija laikosi savito požiūrio.

Nors tokios šalys kaip Lenkija, Lietuva, Latvija ir Estija perspėjo nesileisti pernelyg arti Maskvos ir didino savo gynybos išlaidas, buvusios kanclerės Angelos Merkel vadovaujamas Berlynas tikino, kad reikia plėtoti verslą.

2022 m. vasarį, prasidėjus karui, kancleris Olafas Scholzas paskelbė nacionalinį prioritetų posūkį – „Zeitenwende“.

Tuomet jis skyrė milžinišką 100 mlrd. eurų sumą šalies kariuomenei stiprinti ir „tokiems karo kurstytojams kaip Putinas“ suvaldyti. Tačiau generolas C. Breueris teigė, jog to nepakako.

„Mes tik šiek tiek užtaisėme skyles“, – pasakojo jis.

Vokietijos generolas taip pat pabrėžia Rusijos hibridinį karą: nuo kibernetinių atakų iki sabotažo, taip pat neatpažintus dronus virš Vokietijos karinių objektų.

Pridėjus prie to agresyvią Vladimiro Putino retoriką, generolas C. Breueris įžvelgia „tikrai pavojingą derinį“.

Bundesveras turi „visko per mažai“

Griežtas gynybos vadovo dabartinės pajėgų būklės vertinimas sutampa su neseniai parlamentui pateikta ataskaita. Joje daroma išvada, kad Bundesveras turi „visko per mažai“.

Ataskaitos autorė, ginkluotųjų pajėgų įgaliotinė Eva Högl, atskleidė, kad trūksta visko – nuo amunicijos iki karių.

Ji apskaičiavo, kad vien renovacijos darbų biudžetas sudaro apie 67 mlrd. eurų.

Panaikinus skolos limitą ir leidus kariuomenei skolintis – teoriškai neribotai – bus galima gauti „nuolatinį finansavimą“, sakė generolas C. Breueris.

Šį istorinį žingsnį skubotai, sukėlusį tam tikrų abejonių, žengė numatomas O. Scholzo įpėdinis Friedrichas Merzas. Jis pateikė pasiūlymą parlamentui prieš pat jo paleidimą po vasario mėnesio rinkimų.

Ir galiausiai 2022 m. Vokietijoje prasidėjęs „posūkis“ šiemet įgavo naują pagreitį.

Neseniai atlikta „YouGov“ apklausa parodė, kad 79 proc. vokiečių vis dar mano, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra „labai“ arba „gana“ pavojingas Europos taikai ir saugumui. Dabar 74 proc. tą patį teigė apie JAV prezidentą Donaldą Trumpą.

Apklausa buvo atlikta po kalbos Miunchene, kurioje JAV viceprezidentas J. D. Vance‘as užsipuolė Europą ir jos vertybes.

„Tai buvo aiškus signalas, kad Jungtinėse Valstijose kažkas iš esmės pasikeitė“, – teigė M. Zieneris.

Ir pridūrė: „Nežinome, kur link eina JAV, bet žinome, kad tikėjimas, jog galime 100 proc. pasikliauti Amerikos apsauga, kai kalbama apie mūsų saugumą, dabar dingo.“