„Mūsų regionas – istoriškai priklausomas nuo tvirtų transatlantinių ryšių – dabar susiduria su besikeičiančiu geopolitiniu kraštovaizdžiu, kuriame JAV įsipareigojimai NATO ir Europos saugumui tampa vis labiau neaiškūs“, – sakė Lietuvos užsienio reikalų ministerijos ambasadorius Eitvydas Bajarūnas.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sukūrė terminą „strateginė autonomija“, kuris numato savarankišką Europą, galinčią apsiginti ir eksportuoti savo darbotvarkę be Amerikos pritarimo.
„Mane džiugina stipresnės Europos gynybos idėja, tačiau mes gana prieštaringai vertiname „strateginės autonomijos“ koncepciją. Tai nėra mūsų tikslas“, – pridūrė jis.
Nuo Šaltojo karo pabaigos Baltijos šalys, Lenkija ir kitos buvusio Rytų bloko šalys narystę JAV vadovaujamoje NATO laikė saugumo garantu.
Su Rusija ir jos sąjungininke Baltarusija besiribojančios trys Baltijos tautos supranta, kad šios saugumo struktūros žlugimas keltų grėsmę jų egzistencijai.
Analitikų skaičiavimais, 2024 m. JAV karinį dislokavimą Europoje sudarė apie 14 tūkst. JAV karių Lenkijoje, 1 tūkst. Lietuvoje ir 700 Estijoje.
Nors Baltijos šalys ir Lenkija planuoja artimiausiais metais padidinti savo išlaidas gynybai iki 5 proc. BVP ar daugiau, joms būtų sunku vienoms pasipriešinti Rusijai.
Jei Europa nepabus dabar, „gali tekti ją paskelbti mirusia“
Baltijos šalyse taip pat yra daug Europos karių: Lietuvoje dislokuota Vokietijos vadovaujama NATO kovinė grupė, o Estijoje – Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos grupės.
Iš tiesų, kai kurie D. Trumpo užsienio politikos pokyčius vertina kaip raginimą Europos šalims prisiimti atsakomybę už savo saugumą.
Jei Europa nepabus dabar, „gali tekti ją paskelbti mirusia“, – „Kyiv Independent“ vasario mėn. sakė buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
„Pripažįstame, kad Europa turi prisiimti didesnę atsakomybę ir labiau prisidėti prie transatlantinio saugumo. Europos saugumui užtikrinti reikia didesnės Europos lyderystės“, – sakė Latvijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai.
„Reikia glaudesnio ES ir NATO bendradarbiavimo, kad būtų panaikintos pajėgumų spragos. Stipresnė Europa reiškia stipresnę NATO“, – pridūrė jis.
Nors Baltijos šalys, taip pat Lenkija ir Šiaurės šalys pademonstravo savo įsipareigojimus gynybai, D. Trumpas mainais suteikė nedaug garantijų.
Pastarieji jo žingsniai signalizuoja, kad esminis Europos saugumo tvarkos pertvarkymas gali būti neišvengiamas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
