Susitarimas buvo pasiektas vėlai sekmadienį. Sutarta įkurti specialų fondą kariuomenės pirkimams, taip pat sudarysiantį sąlygas Berlynui pasiekti NATO tikslą gynybai skirti 2 proc. bendrojo vidaus produkto.
Susitarimas, apimantis biudžeto taisyklių pakeitimus šalies konstitucijoje, buvo pasiektas po savaites trukusių sunkių derybų tarp valdančiosios koalicijos partijų ir buvusios kanclerės Angelos Merkel konservatorių, naujienų agentūrai AFP sakė šių grupių atstovai.
Po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą vasario 24-ąją praėjus trims dienoms, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) pažadėjo specialų 100 mlrd. eurų biudžetą vokiečių kariuomenei perginkluoti ir pasenusiai jos įrangai modernizuoti. Tai turi būti padaryta per kelerius ateinančius metus.
Tačiau kritikai kaltina O. Scholzą, kad jis bijo remti Kyjivą ir nesiima pakankamų konkrečių veiksmų kalbant apie ginkluotės tiekimą.
Po minimo susitarimo Berlynas galės pasiekti NATO tikslą dėl 2 proc. BVP skyrimo gynybai „vidutiniškai per kelerius metus“, sakoma AFP gautame susitarimo tekste.
Šis specialus fondas bus finansuojamas iš papildomos paskolos. Tam buvo būtina apeiti konstitucijoje įrašytą „skolos stabdžių“ taisyklę, ribojančią vyriausybės skolinimąsi.
Būtent todėl vyriausybei reikėjo konservatorių opozicijos paramos – ji turi užsitikrinti dviejų trečdalių daugumą parlamente, kad būtų priimta tokia konstitucijos pataisa.
Minimi 100 mlrd. eurų bus įmokėti į specialų fondą atskirai nuo nacionalinio biudžeto.
Tokių lėšų skyrimas kariuomenei yra didelis pokytis Vokietijai, pastaraisiais metais neskubėjusiai vykdyti NATO įsipareigojimų dėl išlaidų gynybai ir dėl to sulaukusiai kritikos, ypač iš Vašingtono.
Po Šaltojo karo Vokietija reikšmingai sumažino savo kariuomenę – nuo maždaug 500 tūkst. karių 1990-aisiais iki 200 tūkst. karių dabar.
„Visiškai veikiantys“ yra mažiau nei 30 proc. Vokietijos karinio jūrų laivyno laivų, rodo gruodį paskelbta ataskaita apie ginkluotųjų pajėgų būklę. Daug šalies naikintuvų šiuo metu taip pat yra netinkami skraidyti.
Tačiau Rusijos invazija Ukrainoje supurtė po nacių eros siaubo pacifistinę poziciją užėmusią šalį ir privertė ją imtis veiksmų.
