Europos Sąjunga (ES) turi skirti daugiau dėmesio socialinės gerovės valstybės garantijoms ir laisvosios rinkos ekonomikai, jeigu nori susigrąžinti visuomenės paramą, trečiadienį pareiškė ES pirmininkaujanti Vokietija.
Berlynui ieškant būdų, kaip išgelbėti įstrigusioje ES konstitucijoje numatytas reformas, Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris (Frankas Valteris Šteinmejeris) kalba apie būtinybę parodyti Europos "socialinį veidą".
Kovo 25 dieną, minint 50-ąsias Romos sutarties, kuria buvo įsteigta Europos ekonominė bendrija - ES pirmtakė, metines, rengiamame specialiame viršūnių susitikime ES lyderiai ketina paskelbti Berlyno deklaraciją - dviejų puslapių apimties pareiškimą apie 27 šalių bloko pasiekimus, vertybes ir tikslus.
"Reikia pasiųsti ypatingai svarbią žinią, jeigu mes iš tikrųjų norime atsikovoti Europos žmonių pasitikėjimą, - Europos Parlamentui teigė F.W. Steinmeieris. - Europa pasisako už socialinį modelį, pagrįstą ekonomine konkurencija, tačiau derina šią konkurenciją su socialine ir ekologine atsakomybe".
Pasak jo, ES modelis apima darbuotojų dalyvavimą ir verslo laisvę, o viršūnių susitikimas turėtų suprantamai paaiškinti, jog Sąjunga - tai daugiau nei vien tik ekonominė bendroji rinka.
Laisvosios rinkos šalys, pavyzdžiui, Didžioji Britanija, Airija ir kelios naujosios pokomunistinės Vidurio Europos valstybės narės, nenori suteikti Briuseliui teisės kištis į socialinę ir darbo rinkos politiką, baimindamosi, jog reguliavimas pakenks ekonominiam konkurencingumui.
Tačiau Prancūzijos rinkėjai 2005 metais atmetė ES konstitucijos projektą iš dalies todėl, jog jiems blokas atrodė pernelyg krypstąs laisvosios rinkos kapitalizmo, o ne paslaugų visuomenei ir socialinės apsaugos link.
F.W.Steinmeieris teigė, kad į Berlyno deklaraciją turėtų būti įtrauktas įsipareigojimas užbaigti būtinas institucines reformas iki 2009 metų rinkimų į Europos Parlamentą.
Tačiau konstitucinės sutarties jis aiškiai nepaminėjo.
Anot diplomatų, tekste nebus nei žodžio "konstitucija", nei konkrečių terminų, kadangi tam prieštarauja sutarties neratifikavusios šalys, pavyzdžiui, Didžioji Britanija, Lenkija ir Čekija, taip pat prieš konstitucinę sutartį balsavusi Prancūzija ir Nyderlandai.
"Prašau leisti mums pabrėžti tai, kas mus vienija, - sakė F.W.Steinmeieris. - Mes labai tikimės, kad Berlyno deklaracija taps bendru įsipareigojimu - įsipareigojimu dirbti, siekiant įgyvendinti reikiamas būtinąsias sąlygas".
Europos Komisijos vicepirmininkė Margot Wallstrom (Margot Valstriom) teigė, kad praėjusią savaitę įvykęs ES viršūnių susitikimas, iškėlęs ambicingus kovos su klimato kaita uždavinius, "parodė pasaulio pabaigos pranašus klydus (ir) palaidojo mitą, jog ES yra apsėsta savianalizės ir domisi tik savo pačios institucijomis".
Pasak jos, Berlyno deklaracija turėtų paskubinti bloko konstitucinės ir institucinės ateities atskyrimą.
