Tačiau tai nėra tik spausdintinis taisyklių rinkinys ekspertams - būtent šis dokumentas išprovokavo revoliuciją, kuri pareikalavo dešimčių ukrainiečių gyvybių ir nuvertė prezidentą. Dabar tikimasi, kad jis paskatins kitokio pobūdžio revoliuciją, šįkart - korupcijos persmelktoje ir stagnuojančioje Ukrainos ekonomikos sistemoje.
Asociacijos sutartis žada atverti kelią didžiulio masto permainoms šioje valstybėje, kuri nepaisant didelio gyventojų skaičiaus ir turimų gausių išteklių smarkiai atsilieka nuo daugelio kitų buvusių sovietinių respublikų.
Paprastas palyginimas: kai 1991-aisiais subyrėjo Sovietų Sąjunga, Ukrainos ir Lenkijos ekonomikos buvo panašaus lygio.
Šiuo metu Ukrainos ekonomika tebėra smarkiai priklausoma nuo privatizuotų sovietinių laikų įmonių kasybos, plieno ir mašinų gamybos sektoriuose. Tuo tarpu Lenkija, priešingai, sukūrė palankesnes sąlygas verslo augimui ir pramonės šakų plėtrai. Lenkija 2004-aisiais tapo ES nare ir šiuo metu yra maždaug keturiskart turtingesnė už Ukrainą, vertinant pagal vienam šalies gyventojui tenkančią bendrojo vidaus produkto (BVP) dalį.
Susitarimas siūlo „potencialiai tokio pat didžiulio masto transformaciją, kokią išgyveno Lenkija“, sakė ES misijos Kijeve prekybos ir ekonomikos skyriaus vadovas Nicholas Burge'as (Nikolas Berdžas).
„Būtent tai potencialiai siūloma Ukrainai, jei jie sugebės palaikyti reformų tempą“, - pridūrė jis.
Buvęs prezidentas Viktoras Janukovyčius planavo pasirašyti šį susitarimą, tačiau spaudžiamas Maskvos paskutinę minutę atsisakė tai padaryti, išprovokuodamas ne vieną mėnesį trukusius protestus, kurie galiausiai privertė jį atsistatydinti ir ieškotis prieglobsčio Rusijoje.
Naujuoju valstybės vadovu išrinktas Petro Porošenka šį dokumentą pasirašys penktadienį per ceremoniją Briuselyje.
Trumpai apžvelgsime susitarimą, jo naudą ir galimas grėsmes.
Prekyba
Sutarties pagrindą sudaro visapusis prekybinis susitarimas, kuris panaikina 98 proc. ES tarifų ir 99 proc. Ukrainos tarifų - mokesčių, kuriais vyriausybės apmokestina importuojamas prekes, kad apsaugotų savo gamintojus.
Tarifų panaikinimas prekėms ir paslaugoms turėtų paskatinti prekybą, darbo vietų kūrimąsi ir ekonomikos augimą. Daugiausiai naudos šiuo atveju turės Ukraina, nes ketvirtadalis jos eksporto keliauja į Europą.
Dabar Ukrainos eksportuotojai gaus didesnę prieigą prie Europos rinkų, tuo tarpu Ukraina savo rinkas atvers lėčiau. Pavyzdžiui, šalis išsiderėjo 15-os metų pereinamąjį laikotarpį, kad apsaugotų savo mašinų pramonę.
Tačiau Bendrija išlaikė ribojamąsias kvotas tradiciškai jautriame žemės ūkio sektoriuje, kad apsisaugotų nuo pigios konkurencijos iš Ukrainos. Pavyzdžiui, susitarimas leidžia per metus iš Ukrainos be muitų importuoti tik 36 tūkst. tonų vištienos. Tai nėra daug - Ukraina pagamina daugiau nei vieną milijoną tonų.
Prekybos susitarimas jau pradėjo veikti, nes Europa balandį vienašališkai sumažino tarifus, kad padėtų Ukrainai. Maisto produktų gamintoja „Nestle“, kurios verslas Ukrainoje iš pradžių buvo sutelktas į vidaus rinką ir kuri 70 proc. žaliavų gauna vietoje, susidūrė su dvigubai išaugusia eksporto į Europą paklausa.
Tolesnis prekybos rinkų atvėrimas priklausys nuo konkrečios ir atidžiai stebimos pažangos įgyvendinant susitarimą.
Modernizavimas
Galbūt dar svarbesnis už prekybos susitarimą yra jį lydintis 10 metų planas Ukrainai perimti ES produktų saugos taisykles. Tokios taisyklės, kurios nustato, pavyzdžiui, kokie maisto dažikliai leidžiami rome (tik karamelė) - yra svarbios, nes palengvina tarptautinę prekybą už Europos ribų.
Susitarimas taip pat reikalauja, kad Ukraina pakeistų tai, kaip ji vykdo ūkinę komercinę veiklą. Šaliai perėmus Bendrijos taisykles dėl viešųjų pirkimų, konkurencingumo politikos ir idėjų bei išradimų autorių teisių apsaugos, turėtų pagerėti ekonomikos būklė, nes sumažės korupcija ir bus sukurta investicijoms labiau palanki ekonominė aplinka.
„Svarbiausia yra modernizuoti visą ekonomiką, - sakė ekonomistas Volodymyras Sidenka iš Kijevo Razumkovo centro. - Be institucinių pokyčių bet kokia prekyba ir investicijos nebus labai veiksmingi“.
Tačiau šaliai reikės laiko prisiderinti prie ES techninių ir sveikatos bei saugos reikalavimų. Pavyzdžiui, Ukraina negali parduoti pieno produktų Europoje, nes taisyklės nėra reikiamo lygio.
Didieji pieno gamintojai investavo į modernias pienines ir laikosi tarptautinių standartų, tačiau negali parduoti savo produkcijos Europoje, kol nepriimti reikalingi įstatymai, neparengti inspektoriai, o ES pareigūnai neišdavė atitikties sertifikatų.
Žemės ūkio pareigūnai sako, kad Ukrainos pienas ir sūriai Europoje gali pasirodyti ne anksčiau 2015-ųjų.
Politika
Svarbiausia grėsmė Ukrainai trumpuoju laikotarpiu yra Rusijos reakcija. Pareigūnai Maskvoje sako, kad jei Ukraina pasirašys šį dokumentą, Rusija atšauks dabar Ukrainai taikomas laisvosios prekybos lengvatas ir pradės įvedinėti tarifus prekėms.
Tai ne tušti grasinimai, turint galvoje, kad Rusija yra didžiausia eksporto rinka Ukrainai - 25,6 proc. didesnė už Europą. Šįmet Rusija jau uždraudė kelių Ukrainos pieno perdirbimo įmonių sūrių importą, teigdama, kad produkcija neatitinka kokybės standartų. Šį žingsnį pasmerkė Ukrainos ir Europos pareigūnai, pareiškę, kad jis buvo politiškai motyvuotas.
„Mums reikia rinkos be tokių siurprizų“, - sakė Aukščiausiosios Rados Ekonomikos komiteto narys, buvęs finansų ministras Viktoras Pynzenykas.
Pasak jo, tiesą sakant, prekyba su Rusija nėra iš tiesų laisva: „Bet kuriuo metu Rusija gali įvesti technines kliūtis Ukrainos prekių įvežimui. Bet kuris mąstantis politikas plėstų prekybą, įskaitant ir su Rusija, tačiau mes norime gyventi pagal taisykles, o ne pagal sprendimus, kurių motyvai nėra aiškūs“.
Iki galo
Ukraina sužlugdė kelis mėginimus įgyvendinti reformas. Dukart - 2008 ir 2010 metais - Kijevas sutiko su Tarptautinio valiutos fondo finansine pagalba, kad gautų pinigų skubioms reikmėms, tačiau tuomet atsisakė įgyvendinti reformas.
Abi programos buvo atšauktos; trečioji TVF programa tik pradedama įgyvendinti.
Ekonomistas V.Sidenka sakė, kad protestų judėjimas rodo, jog daug eilinių žmonių yra pasirengę permainoms, net jei politikai tam dar nėra pasiruošę.
ES dalyvavimas, pasak jo, didina sėkmės tikimybę: „Po kelių nesėkmingų mėginimų reformuoti šalį reikalingas ramstis iš užsienio. Reikalinga išorės disciplina“.
Deputatas V.Pynzenykas sakė, kad ukrainiečiams reikalingi pokyčiai jų pačių, o ne Europos, TVF ar kieno nors kito, labui.
„Problema yra ne planas, - sakė jis. - Svarbiausia yra valia“.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
