Ratifikavimo procedūra Vengrijoje yra paskutinė kliūtis Šiaurės šalies narystei, kurios Stokholmas pradėjo siekti Rusijai pradėjus karą Ukrainoje.
„Nepriimtina, ne tik mano požiūriu, kad viena šalis gali blokuoti kitą, ypač atsižvelgiant į karą su Rusija Ukrainoje“, – žurnalistams sakė D. Tuskas, Varšuvoje priėmęs Švedijos kolegą Ulfą Kristerssoną.
Nors Budapeštas iš esmės remia Stokholmą, vengrai vilkina procesą, prašydami Švedijos liautis daryti tai, ką vadina Vengrijos vyriausybės, kurią kritikai kaltina autoritarizmu, juodinimu.
Tačiau šeštadienį Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas pareiškė, kad jis ir Švedijos premjeras „ėmėsi svarbių veiksmų pasitikėjimui atkurti“.
Jis taip pat sakė, kad „ginčas su Švedija eina į pabaigą“ ir kad Vengrija juda Stokholmo paraiškos ratifikavimo link.
Paklaustas apie šias pastabas, U. Kristerssonas pirmadienį teigė, kad atsakyti į šį klausimą geriau galėtų pats V. Orbanas.
„Nežinau, ką konkrečiai jis turėjo omenyje (...) Tiesiog manau, kad yra didelis noras užbaigti šį stojimo į NATO procesą“, – pridūrė švedų premjeras.
Nors V. Orbanas kvietė Švedijos kolegą derėtis dėl stojimo į NATO, Skandinavijos šalies valdžios institucijos ne kartą atsisakė vesti tokias derybas, nematydamos joms pagrindo.
Po Rusijos invazijos į Ukrainą Stokholmas 2022-ųjų gegužę, tuo pačiu metu kaip ir Helsinkis, paskelbė apie paraišką prisijungti prie NATO. Suomija praėjusį balandį tapo 31-ąja organizacijos nare.
