Paklaustas apie elgesį su uigūrų mažuma Kinijoje, Johnas Coatesas sakė, kad TOK neturi mandato veikti šiuo klausimu.
„Nesame pasaulio vyriausybė. Turime gerbti žaidynes rengiančių šalių suverenumą“, – per vieną renginį savo gimtojoje Australijoje sakė J. Coatesas.
Teisių gynimo grupės mano, kad Kinijos šiaurės vakaruose esančiame Sindziango regione perauklėjimo stovyklose kalinama mažiausiai milijonas uigūrų ir kitų daugiausia musulmoniškų mažumų narių, tačiau Pekinas tvirtina, kad šios įstaigos padeda kovoti su islamo ekstremizmu.
Pekinas taip pat kaltinamas žmogaus teisių varžymu Honkonge.
„Negalime nueiti į kokią nors šalį ir pasakyti jiems, ką reikia daryti... Tai ne mūsų sritis“, – sakė J. Coatesas.
TOK ir jo nariai išrenka olimpiadų šeimininkus ir padeda organizuoti žaidynes.
TOK prisistato kaip olimpinių žaidynių „sergėtojas“ ir žada „per sportą kurti geresnį pasaulį“.
Pekino žiemos olimpiada įvyks vasarį, bet kai kas ragina ją boikotuoti arba surasti būdą protestui dėl žmogaus teisių padėties Kinijoje pareikšti.
Jungtinių Valstijų Kongresas kaltino penkis didelius rėmėjus, įskaitant „Visa“ ir „Airbnb“, parama įtariamam musulmonų mažumų genocidui Sindziange.
Reaguodamas Pekinas apkaltino JAV politikus „politizuojant sportą“ ir šmeižiant Kiniją.
Nuo 1949 metų Komunistų partijos valdoma Kinija anksčiau olimpiadą rengė vieną kartą – 2008-aisiais Pekine įvyko vasaros žaidynės. Jas daug kas laikė Kinijos augančio turto ir kylančios galios pademonstravimu.
Šį kartą dėl kovos su pandemija priemonių į olimpiadą nebus įleidžiami žiūrovai iš užsienio.
Be to, žiemos olimpiada vyks po kelių slopinimo kampanijų prezidento Xi Jinpingo (Si Dzinpingo) valdžiai įtvirtinti, įskaitant kampaniją prieš demokratijos šalininkus Honkonge.
