Taičau politinių analitikų manymu, Maskva užsiima daug sudėtingesniu žaidimu – bando išlaikyti Ukrainą Rusijos „ekonominėje ir karinėje orbitoje“.
Turėdamas tokį tikslą Kremlius iškelia vieną pagrindinį reikalavimą, kuris iš pirmo žvilgsnio neatrodo labai netinkamas, - Kijevas privalo įvesti federacinę valdymo sistemą ir sustiprinti sričių gubernatorių valdžią visoje Ukrainoje.
„Federacinė struktūra garantuotų, kad Ukraina nebus antirusiška“, - paaiškino rusų politologas Sergejus Markovas.
Tačiau daugelis ekspertų atmeta rusų planą, vadindami jį „širma“. „Tai dar vienas būdas suskaldyti ir valdyti Ukrainą“, - teigia Carnegie Moscow Center atstovė Lilija Ševcova. - „Tai reiškia, kad Maskva galės bet kuriuo momentu atsiplėšti bet kurią Ukrainos teritoriją.“
Prezidentas V. Putinas „nori, kad Ukraina būtų, visų pirma, absoliučiai neutrali, ir, antra, priklausoma nuo Maskvos“, - teigia opozicijos atstovas Vladimiras Ryžkovas. Jeigu centrinė Ukrainos valdžia bus silpna, bus galima „vesti derybas tiesiogiai su gubernatoriais, apeinant Kijevą“.
JAV bando laviruoti tarp dviejų polių: jie pateisina decentralizaciją, tačiau pasisako prieš pernelyg plačias teises regionams.
„Daugelis analitikų teigia, kad problema, iškilusi Ukrainai, komplikuojasi „Rytų ir Vakarų“ situacijoje. Rusijos galybė yra tokia, kad ukrainiečiai privalo užsiimti lanksčia ekvilibristika: leisti V. Putinui daryti įtaką, kad patenkintų jo reikalavimus, tačiau tuo pačiu ir išsaugoti savo nepriklausomybę,“ - teigiama straipsnyje. Šiame kontekste federalizacija tampa itin svarbia ir turėsiančia ateityje rimtas pasekmes.
Daugelis analitikų mano: jeigu V. Putinas manys, kad nepasiekė savo tikslų Ukrainos konstitucinėje reformoje, tai jis kažko imsis dar iki rinkimų gegužės 25-ąją, kai Ukrainoje vyks prezidento rinkimai. Galimai, Rusija pabandys „parodyti savo sprendimą“ gegužės 9-ąją (kai Ukrainoje bus švenčiama Pergalės diena, - red. past.), „tuo metu gatves užtvindys didžiulės minios emociškai nusiteikusių žmonių“.
Analitikai paskelbė tris potencialius scenarijus
Pirmasis: Rusijai pavyks, arba, dėka jų palaikomo kandidato, paveikti prezidento rinkimus, arba spaudimu pasiekti konstitucijos pakeitimus dėl federalizacijos“. Kol kas nė vienas kandidatas atvirai nepalaiko Maskvos, tačiau kalbama apie galimas kandidatūras – Michailas Dobkinas ir Julija Tymošenko.
Antrasis scenarijus: kažkas panašaus į „Krymo aneksija: antrasis epizodas“. Pietryčių Ukrainos gyventojai „sudalyvautų referendume“ dėl prisijungimo prie Rusijos. Kijevas baiminasi, kad Kremlius pakeis kryptį ir pareikalaus referendumo, jeigu nebus paskelbta nauja, Rusijai palanki, konstitucija. Tai, savo ruožtu, gali paskatinti Rusiją įvesti kariuomenę.
Antrasis variantas, be jokios abejonės, destabilizuotų Ukrainą ir nutrauktų jos integracijos į Vakarus procesą, tačiau Maskvai jis būtų pakankamai rizikingas:
a) Kelia abejonių tai, kad Rusijai pavyktų be karo užimti didžiules Ukrainos teritorijas rytuose. b) „Gali būti, kad rusai nebus labai patenkinti valdžios sprendimu atsiriekti Ukrainos gabalą, o Vakarų Ukraina gali virsti į antirusišką Vakarų sąjungininką prie pat Rusijos sienos“. Nereiktų atmesti ir to, kad dauguma gyventojų referendumo metu nubalsuotų „prieš“.
Tačiau svarbiausia tai, kad Rytų Ukrainos oligarchai, iš kurių keli neseniai tapo regionų gubernatoriais, iš esmės yra prieš prisijungimą prie Rusijos.
Trečiasis scenarijus – plataus masto Rusijos kariuomenės invazija į šalį. Tačiau „The New York Times“ tokį scenarijų laiko mažai tikėtinu: „Įsiveržimo kaštai ir perspektyva rusų kariams grįžti namo karstuose, gali labai greitai nusmukdyti V. Putino reitingus“.
Vis dėlto analitikai neatmeta tokio varianto: „Jeigu V. Putinas yra apimtas tik emocinio noro atkurti Rusijos imperiją, arba jeigu žus daug rusakalbių, Maskva, galimai, pamanys, kad vienintelė išeitis – kariniai veiksmai“.
Kremliaus propaganda akivaizdžiai rengiasi įsiveržti, pridūrė autorius. Pasak Sergejau Markovo, „V. Putinas mano: jeigu jis leist ultranacionalistų huntai sustiprinti savo valdžią, karas anksčiau ar vėliau vistiek bus, tačiau su daug stipresne, JAV kontroliuojama, kariuomene. Geriau išspręsti problemą, kol situacija dar pradinėje stadijoje“.
Pasak dienraščio, Rusija veikia patikrintais metodais – destabilizuoja buvusios SSRS respublikas, norėdama „išlaikyti jų kontrolę ir paversti jas nepatraukliomis Vakarams“.
