Andrejus Kurkovas.
Kai neseniai pėsčias ėjau namo iš savo darbo kabineto Vladimirovskos gatvėje, Reitarskos ir Vladimirovskos gatvių sankryžoje prie žuvies restorano prieš mane išniro žmogus kamufliažiniais drabužiais ir kamufliažine kepure.
Iš po jo striukės kyšojo ilgi ašmenys tikros mačetės, matyt prisegtos prie diržo. Jo eisena buvo labai tvirta ir užtikrinta, lyg tiksliai žinotų, kur jam reikia. Jauno veido išraiška – rūsti ir sustingusi – darė jį panašų ir į jauną Che Guevarą, ir į psichiatrinės ligoninės pacientą tuo pečiu metu. Man kilo noras sustabdyti jį ir paklausti: „Atleisk, brolau, o iš kokios tu šimtinės?“. Bet to nepadariau dėl kelių priežasčių.
Pirma, jis ėjo pernelyg greitai ir matyt nesiruošė stoviniuoti pašnekesiams su nepažįstamais „civiliais“. Antra – šaltas mačetės ašmenų blizgesys. Trečia, mano klausimas būtų buvęs aiškiai provokatyvus, kadangi „Maidano savigynos“ šimtinių ženklų ar kitų skiriamųjų ženklų ant jo kamufliažo nebuvo. Revoliucinis siurrealizmas stiprėja. Prie revoliucijos prisišliejo daugiau keistų žmonių, nei išties joje dalyvavo. Kai kurie jų – eiliniai nusikaltėliai, kurie prisidengę „Dešiniojo sektoriaus“ įvaizdžiu plėšia parduotuves ir ūkius Pietų Ukrainoje.
Dnepropetrovsko srityje specialūs milicijos daliniai per dieną sugaudo po 5–6 gaujas apsimetančiųjų „Dešiniuoju sektoriumi“. Jie užsiima plėšimais mažuose miesteliuose ir kaimuose. Dabar specialūs milicijos daliniai gyvena stambiuose ūkiuose, kad būtų kuo arčiau galimų nusikaltimų vietų. Kol kas iš dviejų šimtų suimtų kamufliažuotų ir ginkluotų banditų nepasitaikė nei vieno tikro „Dešiniojo sektoriaus“ nario.
Tačiau „Dešinysis sektorius“ pastarosiomis dienomis „pagarsėjo“. Įvairiose Kijevo pagrindinės Kreščiatiko gatvės vietose kaip ir anksčiau veikia „mobilizacijos į „Dešinįjį sektorių“ centrai“. Ten užsirašyti eina jauni karšti vaikinai, manydami, kad tapę „Dešiniojo sektoriaus“ nariais iškart bus stipresni, svarbesni ir ryžtingesni.
Ir štai vienas iš tokių „Dešiniojo sektoriaus“ „kareivių“ prieš keletą dienų susipykęs su „Liaudies savigynos“ kovotoju tiesiog Nepriklausomybės aikštėje surengė girtas šaudynes automatu „Kalašnikov“. Pasigirdus automato serijoms miestas sustingo iš siaubo. Trys žmonės buvo sužeisti, tarp jų ir laikinojo Ukrainos sostinės mero pavaduotojas. Jaunas vaikinas iš „Liaudies savigynos“ nukentėjo labiausiai. Automato kulkos jam peršovė abu plaučius. „Dešiniojo sektoriaus“ šaulys po savo „žygdarbio“ Maidane pasislėpė už 300 metrų esančiame „Dnipro“ viešbutyje Europos aikštėje, kur veikia sukarintos organizacijos štabas ir stovykla.
Į šaudynes atvažiavusi milicija apsupo viešbutį ir pradėjo derybas su „Dešiniuoju sektoriumi“ – ir dėl nusiginklavimo, ir dėl šaulio išdavimo. Po keleto valandų šaulį suėmė. Apie 200 „Dešiniojo sektoriaus“ narių atlaisvino viešbutį, išsinešė savo daiktus, tarp kurių buvo ir ilgi į brezentą įvynioti daiktai, panašūs į ginklus. Sukrovė viską į sunkvežimius ir su milicijos palyda išvažiavo. Milicija paskubėjo paskelbti, kad „Dešinysis sektorius“ ginklus paliko viešbutyje, bet tuo mažai kas patikėjo. Remiantis oficialia informacija, grupę pervežė į vieną iš pionierių stovyklų šalia Kijevo.
Penktadienį „Dešinysis sektorius“ staiga paskelbė balandžio 5 dieną rengiantis šeštadieninę barikadų Kijevo centre šalinimo talką. Kijeviečiai sujudo, ėmė ruoštis. Tačiau penktadienio vakarą „Dešiniojo sektoriaus“ atstovai „patikslino“, kad dėl „žmogiškojo faktoriaus“ įvyko klaida ir šeštadienį vyks ne barikadų šalinimas, o bus renkamos šiukšlės ir tvarkoma aplinka barikadų rajone. Barikados lieka bent jau iki prezidento rinkimų gegužės 25 dieną, kadangi revoliucija nesibaigė ir Maidano judėjimas vienintelis gali kontroliuoti laikinąją valdžią ir jos veiksmus.
Talka įvyko. Miestas atsiuntė keletą sunkvežimių, maidaniečiai ir kijeviečiai į juos pusdienį krovė šiukšles. Daugelis kijeviečių atėjo šeimomis ir atsivedė mažus vaikus, ir šie berniukai ir mergaitės, kurie dar neina į mokyklą, padėdami savo tėvams garsiai kalbėjosi apie Rusijos agresiją ir Krymo okupaciją. Įsivaizdavau, kad labai greitai šie įvykiai paklius į mokyklinius istorijos vadovėlius.
Tačiau bijau, kad į vadovėlius paklius ir įvykiai, kurie dar neįvyko. Įtampa išlieka ne tik dėl pablogėjusios kriminogeninės padėties, pasiekusios ir Kijevą – viename iš Semirenkos gatvės namų, kur gyvena mano tėvai, praėjusią savaitę apiplėšta verslininkų šeima, o šeimos galva, penkiasdešimtmetis vyras, žiauriai sumuštas. Vėliau jis dėl nukraujavimo mirė ligoninėje. Netoli mūsų namų Nekrasovskojos gatvėje per vieną dieną apvogti keturi butai. Dabar mes su žmona vaikams kiekvieną dieną primename, kad negalima atidaryti durų nepažįstamiesiems, ką jie besakytų. Jie gali sakyti, kad atėjo patikrinti dujų skaitiklio arba atvežė siuntinį, tačiau atidaryti durų vis tiek negalima. Tiesiog pavojinga.
Ukrainos Rytuose, netoli sienos su Rusija, tęsiasi neramumai. Šeštadienį apie 600 prorusiškų aktyvistų pusdienį vaikščiojo po Donecką su Rusijos vėliavomis ir reikalavo referendumo. Mariupolyje – dideliame industriniame mieste prie Azovo jūros – prorusiški aktyvistai šturmu užėmė prokuratūros pastatą ir jame surengė pogromą. Milicija nieko neareštavo, tačiau milicijos viršininkas pareiškė, kad situacija stebima ir nusikaltėliai fiksuojami. Po to jie ruošiasi suimti kurstytojus ir aktyvistus. Pasakymas „po to“ truputį gąsdina. Juk penktadienį tame pačiame regione Ukrainos saugumo tarnybos darbuotojai sulaikė 15 Rusijos gyventojų, kurie į Ukrainos teritoriją įvežė 300 automatų „Kalaškinov“, granatsvaidį, daug kitų ginklų. Ginklai konfiskuoti, diversantai suimti. Tačiau jau sekmadienį vakare Charkove, Donecke ir Luganske sąlyginai nedidelės, bet gerai organizuotos prorusiškų aktyvistų grupės užgrobė savivaldos pastatus.
Rusija iškart paskelbė, kad Maskvoje sulaikyta 60 diversijas ruošusių „Dešiniojo sektoriaus“ narių. Tiesa, vėliau paaiškėjo, kad visi sulaikytieji buvo statybininkai-gastarbeiteriai iš Užkarpatės, Vakarų Ukrainos. Tačiau Rusijai jie vis tiek išliks „Ukrainos ekstremistais“, kadangi tarpusavyje kalbasi ukrainietiškai.
Karai tęsiasi ir kitame nematomame fronte. Praėjusios savaitės pabaigoje Čerkasuose, netoli Kijevo, nežinomi asmenys pagrobė, kankino ir nužudė žurnalistą ir Maidano aktyvistą Vasilijų Sergijenko. Dar prieš tai buvo sumuštas ir vėliau ligoninėje mirė vienas iš Mirgorodo Maidano lyderių buvęs šio miesto meras Vasilijus Treteckis.
Kas atsakingas už šias žmogžudystes lengva atspėti. Juk kiekviename mieste Janukovyčiaus Regionų partija sukūrė savo „elitą“, kuris turėjo carte blanche bet kokiems veiksmams, įskaitant ir kriminalinius, prieš opoziciją ir pilietinės visuomenės aktyvistus, palaikiusius Maidaną.
Visi šie įvykiai šiek tiek nukreipia žemyninės Ukrainos dalies gyventojų dėmesį nuo Krymo. O ten jau paskelbta Rusijos politika prieš nenorinčiuosius tapti Rusijos piliečiais. Jiems davė laiko iki balandžio 18 dienos nueiti į vieną iš „migracijos centrų“ su prašymu dėl Rusijos pilietybės atsisakymo. Jei jie to nepadarys, po balandžio 18 dienos automatiškai bus laikomi Rusijos piliečiais. O jei padarys, bus laikomi užsieniečiais ir po 90 dienų turės palikti pusiasalį, tai yra, savo namus. Vėliau jie galės pagal Rusijos Federacijos taisykles forminti „leidimą gyventi užsieniečiui“.
Tiesa, „migracijos centrai“, kurių yra ne visame Kryme, o tik centrinėje dalyje, prie Simferopolio, kol kas pareiškimų dėl Rusijos pilietybės atsisakymo nepriima, tačiau norinčiuosius likti Ukrainos piliečiais užrašo į eilę. Kas su ta eile bus daroma vėliau, neaišku. Aišku kita – likti Ukrainos piliečiu okupuotame Kryme bus sudėtinga ir gali būti, kad pavojinga. Beje, nepaisant to, kad Rusija pripažįsta dvigubą pilietybę, Krymo gyventojai tokios teisės neturės. Formindami Rusijos pasą jie turės raštiškai atsisakyti Ukrainos pilietybės.
Tačiau gyvenimas ir pavasaris tęsiasi. Dėl gero oro ukrainiečiai sodina bulves mėnesiu anksčiau nei įprastai. Rusija dusyk per savaitę pakėlė dujų kainą Ukrainai. Paskutinė kaina – 500 dolerių už tūkstantį kubinių metrų. Tai 80 proc. daugiau, nei Ukraina mokėjo kovą. Nuo gegužės ukrainiečiai gaus naujas sąskaitas už dujas ir prasidės radikalus pragyvenimo brangimas. Šis išbandymas daugeliui Ukrainos piliečių bus sunkus.
Išvengti socialinių protestų ir maištų gali padėti tik supratimas, kad dabartiniai Ukrainos ekonominiai sunkumai yra didele dalimi išprovokuoti „bloliškosios Rusijos“, o ne laikinosios Ukrainos valdžios.
A. Kurkovas – labiausiai į užsienio kalbas verčiamas Ukrainos rašytojas ir kinematografininkas.
