JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris) antradienį apkaltino Rusijos agentus ir specialiąsias pajėgas kurstant separatistinius neramumus Rytų Ukrainoje ir sakė, kad Maskva galbūt bando parengti sąlygas kariniams veiksmams, kaip buvo Kryme.
Ginkluoti promaskvietiški protestuotojai antradienį vis dar buvo užėmę vyriausybinius pastatus dviejuose miestuose Rytų Ukrainoje, kur gyventojų daugumą sudaro rusakalbiai, bet milicija per žaibišką nakties operaciją nutraukė užėmimą trečiame mieste.
Ukrainos saugumo tarnyba sakė, kad separatistai, užėmę saugumo būstinę Luhanske, padėjo pastate bombas ir laiko iki 60 įkaitų. Pastate esantys aktyvistai neigė, kad turi sprogmenų ir įkaitų, bet sakė, kad užėmė ginklų sandėlį, pilną automatų.
Ukrainos vyriausybė sako, kad pastatų užėmimai, kurie prasidėjo sekmadienį, yra Rusijos vadovaujamo plano suskaldyti šalį dalis. J.Kerry išreiškė nuogąstavimą, kad Maskva gali pakartoti Krymo operaciją.
„Aišku, kad Rusijos specialiosios pajėgos ir agentai buvo pastarųjų 24 valandų chaoso katalizatorius“, – sakė jis Vašingtone. Pasak jo, tai „potencialiai gali būti išgalvotas pretekstas karinei intervencijai, visai (tokiai), kaip matėme Kryme.“
Anksčiau Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas atmetė Vakarų kaltinimus, kad Maskva destabilizuoja Ukrainą, ir sakė, kad situacija galėtų pagerėti tik tuo atveju, jei Kijevas atsižvelgtų į rusakalbių regionų interesus.
Protestuotojai reikalauja referendumo
Ukrainos pareigūnai vyriausybinio pastato Charkove užėmimą nutraukė per 18 minučių trukusią „antiteroristinę“ operaciją, kurios metu buvo šaudoma, sviesta viena granata ir sulaikyta 70 žmonių, pranešė Vidaus reikalų ministerija.
Tačiau kitur Rytų Ukrainoje – šalies pramonės centre – Kalašnikovo automatais ginkluoti aktyvistai, kurie pasistatė barikadas, žadėjo neatsisakyti reikalavimo surengti balsavimą dėl grįžimo prie Maskvos valdymo.
Luhanske vienas kamufliažine uniforma vilkintis vyras miniai prie užimto valstybės saugumo pastato pasakė: „Mes norime referendumo dėl Luhansko statuso ir norime, kad rusų kalbą būtų sugrąžinta kaip oficiali kalba.“
Luhanske, kuriame gyvena maždaug 450 tūkst. gyventojų, protestuotojai spygliuota viela, padangomis, dėžėmis, metalinėmis milicijos užtvaromis ir smėlio maišais blokavo gatves, vedančias prie valstybės saugumo pastato.
Andrejus, kuris sakė, kad įsiveržė į pastatą sekmadienį, bet nesutiko nurodyti savo pavardės, teigė, kad protestuotojai turi 200-300 Kalašnikovo automatų ir kažkiek kurtinamųjų granatų, bet nurodė, kad kol kas jokio šaudymo nebuvo.
„Kai tik paimi ginklą, kelio atgal nebėra. Mes liksime, kol valdžia sutiks surengti referendumą dėl Luhansko statuso“, – sakė jis.
Priešprieša taip pat tęsėsi kalnakasių mieste Donecke, kuris buvo nuversto prorusiško prezidento Viktoro Janukovyčiaus bastionas ir kur grupė prorusiškų deputatų pagrindiniame regiono valdžios pastate pirmadienį paskelbė separatistinę respubliką.
Ne taip kaip Charkove, nebuvo aiškių ženklų, kad milicijos operacijos netrukus įvyks ir kituose dviejuose minėtuose miestuose. „Tikimės, kad Donecke ir Luhanske užimti pastatai netrukus bus išvaduoti“, – sakė šalies prezidento pareigas einantis Oleksandras Turčynovas.
Luhanske iš protestuotojų užimto SBU pastato paleistų įkaitų skaičius padidėjo iki 56
Tęsiantis teisėsaugos pareigūnų deryboms su Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) būstinę rytiniame Luhansko mieste užėmusiais prorusiškais protestuotojais, iki trečiadienio 5 val. vietos (ir Lietuvos) laiku iš to pastato išėjusių neginkluotų žmonių skaičius padidėjo 56, pranešė SBU spaudos tarnyba.
Iš jų nei vienas nebuvo sužeistas.
„Asmenys, kurie toliau blokuoja patalpas, taip pat sudarė galimybes jas aplankyti kai kuriems Ukrainos liaudies deputatams, kurie po to netrikdomai paliko pastatą“, – pridūrė SBU.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
