Supo teigimu, rytinė kaimynė, su kuria turi bendrą 1 340 km ilgio sieną, laiko Suomiją „nedraugiška valstybe ir šnipinėjimo bei piktavališkos įtakos veiklos taikiniu“.
„Nors kontržvalgybos darbas, žvalgybos pareigūnų išsiuntimas ir griežta vizų politika leido Suomijai praėjusiais metais susilpninti sąlygas Rusijos šnipams, žvalgybos operacijos tebekelia grėsmę“, – teigiama Suomijos žvalgybos agentūros pareiškime.
Manoma, kad kritinė infrastruktūra ir kibernetinė aplinka yra ypač jautrios Rusijos įtakos ir šnipinėjimo operacijoms.
Kokia pažeidžiama kritinės svarbos infrastruktūra, parodė pernykštis incidentas, kai Kinijos laivo inkaras sugadino povandeninį vamzdyną Suomijos vandenyse.
Supo taip pat pareiškė mananti, kad Rusija ir toliau naudos „imigraciją kaip ginklą“, kad parodytų „savo nepasitenkinimą Suomijos naryste NATO“ ir „veiksmų, kuriuos Rusija laiko nedraugiškais, pasekmes“.
Lapkritį Suomija uždarė keturis iš aštuonių sienos perėjimo punktų su Rusija, o reaguodama į prieglobsčio prašytojų antplūdį iki mėnesio pabaigos uždarė ir likusius.
Nors po to Suomija iš dalies sušvelnino uždarymą, gruodžio 14 dieną ji vėl nusprendė uždaryti visą sieną.
Helsinkis teigia, kad prieglobsčio prašytojų antplūdį suorganizavo Rusija, ir vadina tai „hibridine ataka“.
„Tai ilgalaikė grėsmė, tai lengvas būdas Rusijai laikyti Suomiją įtampoje“, – sakė Supo laikinasis direktorius Teemu Turunenas.
Suomijos siena liks uždaryta mažiausiai iki balandžio 14 dienos. Tuo tarpu Suomijos vyriausybė rengia įstatymo projektą, kuris leistų „apriboti tarptautinės apsaugos prašymų priėmimą“ kai kuriose teritorijose.
Nors kelios Europos šalys praėjusiais metais įspėjo apie padidėjusią terorizmo grėsmę, Suomijos agentūra pareiškė, kad jos terorizmo grėsmės lygis tebėra antras pagal keturių balų skalę ir tikisi, kad toks išliks per visus 2024 metus.
