O. Scholzas susidūrė su kritika tiek savo šalyje, tiek ir kitose Vakarų valstybėse dėl valdžios nenori tiekti Ukrainai sunkiosios ginkluotės, tokios kaip tankai ar artilerijos pabūklai, nepaisant kitų sąjungininkių analogiškų veiksmų taikymo.
Paklaustas, kodėl jis mano, kad tankų tiekimas gali reikšti branduolinį ginklą jis paaiškino, kad „nėra kažkokios taisyklių knygos, kurioje būtų nurodyta, kas reikštų Vokietijos tiesioginį įsitraukimą į karą Ukrainoje“.
„Štai kodėl yra svarbu labai atsargiai apsvarstyti kiekvieną žingsnį ir koordinuoti veiksmus tarpusavyje, – aiškino jis penktadienį pasirodžiusiame interviu „Der Spiegel“. – Siekis išvengti eskalacijos NATO (šalių teritorijose) yra mano svarbiausia užduotis“.
„Būtent todėl aš nekreipiu dėmesio į apklausų rezultatus ir neleidžiu sau susierzinti dėl pasipiktinimo skambučių. Klaidos pasekmės būtų dramatiškos“, – pažymėjo Vokietijos kancleris.
Anksčiau O. Scholzas tvirtino, kad Vokietijos kariuomenės turimos atsargos yra pernelyg mažos, kad būtų galima perduoti dalį jų Ukrainai.
Jis taip pat argumentavo Vokietijos nenorą skelbti dujų importo embargą Rusijai tuo, kad ekonominės priemonės nesustabdo Kremliaus agresijos. „Aš absoliučiai neįžvelgiu, kaip dujų embargas gali užbaigti karą. Jeigu Putinas atsižvelgtų į ekonominius argumentus, jis niekada nebūtų pradėjęs šio beprotiško karo“.
Vokietijos lyderis taip pat pažymėjo, kad „tai nėra kalba vien apie pinigus“. Jo teigimu, milijonų darbo vietų netekimas tik apsunkintų ekonominę situaciją Europoje ir vėlesnius Ukrainos rekonstrukcijos darbus, rašoma „Reuters“.
Vokietija atsisako tiesiogiai perduoti sunkiąją ginkluotę Ukrainai, tačiau prisideda prie šios šalies apginklavimo. Pavyzdžiui, Slovėnija paskelbė perduosianti Ukrainai savo turimus sovietinius tankus T-72 mainais į vokiškus tankus.
Taip pat yra žinoma, kad vokiečių karinių dronų gamintojai tiekia ukrainiečiams savo produkciją finansuojami „privačių pirkėjų“.
