I. Šimonytė viešėdama Rygoje paragino Vakarų šalis šalis neprarasti budrumo, nepavargti ir imtis naujų sankcijų Rusijai, nes karas Ukrainoje dar nėra laimėtas.
„Balandžio 11 dieną aš lankausiu Kyjive ir Borodyankoje. Ir tai, ką aš pamačiau savo akimis, sukrėtė mane. Jokio protaujančio, širdį ir sąžinę turinčio žmogaus nesukrėsti tai negali. „Ruskij Mir“ tikrasis veidas yra masinės žmonių kapavietės, sušaudytos vaikų svajonės, sugriauti namai ir nuodėguliai. Ukrainoje vyksta kova tarp gėrio ir blogio, kova tarp tironijos ir laisvės, kova už tai, kaip atrodys pasaulio, o ypač Europos ateitis.Todėl tai yra ir kiekvieno iš mūsų kova. Kol blogis nėra nugalėtas, mes neturime teisės į nuovargį, į abejones, į abejingumą, nes ir nuovargis mūsų, ir abejingumas būtų geriausi agresorės sąjungininkai“, – Rygoje sakė I. Šimonytė.
„Tikrai matome, kad sankcijos jau dabar duoda rezultatų ir Rusijos propagandos pastangos įtikinti pasaulį priešingai, mano vertinimu, tai labai gerai įrodo. Bet poveikis bus dar didesnis laiko perspektyvoje. Todėl yra labai svarbu neprarasti kantrybės ir nuoseklumo, nenukelti kojos nuo greičio pedalo“, – pridūrė ji.
Premjerės teigimu, labai svarbu, kad tarptautinės pastangos išliktų sutelktos siekiant, kad atsakingi už karo nusikaltimus neišvengtų atsakomybės.
Ji taip pat priminė, kad Lietuva dar vasario pabaigoje kreipėsi į Hagos teismą su prašymu pradėti tyrimą dėl Rusijos ir Baltarusijos vykdomų karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmogiškumui pagal Romos statutą Ukrainoje. Prieš šio raginimo jau prisijungė virš 40 įvairių pasaulio valstybių.
„Visos trys Baltijos valstybės teikia labai didelę paramą Ukrainai, pradedant ginklais, kuriuos mūsų šalys pradėjo tiekti dar tada, kai dalis mūsų partnerių tuo abejojo. Taip pat priėmėme karo pabėgėlius, suteikėme jiems namus ir galimybę bent jau laikinai pradėti gyvenimą iš naujo saugioje šalyje. Didelė parama yra vežama į Ukrainą ir įvairių privačių iniciatyvų dėka. Lietuvoje buvo aptikta apklausa, kuri parodė, kad bent 50 proc. mūsų visuomenės vienu ar kitu būdu prisideda prie paramos Ukrainai – ar savanoriaudami, ar teikdami piniginius išteklius, ar savo laiką“, – pridūrė ji.
Aptarė Blatijos šalių energetinį saugumą
Viešėdama Rygoje I. Šimonytė kartu su Latvijos ir Estijos Vyriausybių vadovais Krišjaniu Kariniu ir Kaja Kallas taip pat kalbėjo apie šalių energetinį saugumą atsisakant Rusijos gamtinių išteklių.
„Šiandien kalbėjome su kolegomis, kaip galėtume dar labiau padėti, kaip galėtume dar labiau padidinti paramą Ukrainai ir telkti tarptautines pastangas, kad Ukrainą gautų tą ginkluotę ir tas priemones, ir tuo metu, kai to labiausiai reikia tam, kad karo baigtis būtų pakreipta teigiama linkme. Ypatingai svarbu toliau didinti spaudimą Kremliui, plėsti sankcijas ir ES lygiu sutarti dėl energetinių sankcijų. Visų Rusijos ir Baltarusijos bankų lėšų ir banko atjungimo nuo SWIFT, taip pat įvairių propagandinių Rusijos kanalų, bet ir kitų žvalgybai išnaudojamų resursų veiklos RES visiško nutraukimo“, – spaudos konferencijoje Rygoje kalbėjo I. Šimonytė.
Latvijai ir Estijai planuojant statyti savo suskystintųjų gamtinių dujų terminalus, Lietuvos premjerė sako, kad visų trijų Baltijos šalių terminalai bus reikalingi.
„Rizikos, kad kažkas gali pasidaryti nereikalinga, ypatingai jeigu Europos Sąjungos žingsniai atsisakyti Rusijos dujų bus ilgalaikiai ir tvarūs, aš tokios rizikos dabar sunkiai įžvelgčiau“, – bendroje spaudos konferencijoje su Latvijos ir Estijos premjerais penktadienį teigė Ingrida Šimonytė.
Taip ji komentavo klausimą, ar Latvijoje ir Estijoje planuojami statyti SGD terminalai nesukels trinties tarp Baltijos šalių.
Birželį vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui ruošiama patvirtinti naują saugumo koncepciją, o Lietuva ir kitos Baltijos šalys siekia, kad jose dislokuoti tarptautiniai sąjungininkų batalionai būtų paversti brigadomis, taip didinant karių skaičių valstybėse kelis kartus.
Regiono šalys taip pat nori daugiau oro, priešlaivinės gynybos sistemų ir kitų pajėgumų. Anot jų, tai reikalinga norint ne tik atgrasyti Rusiją, bet realiai nuo jos gintis.
Landsbergis: Lietuva yra pasirengusi plėsti mokymus Ukrainos kariams
Augant Vakarų karinei paramai Ukrainai, Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad šalis gali apmokyti ukrainiečių karius naudotis modernia teikiama ginkluote ir taip plėsti dabartinę treniruočių programą.
„Jei mūsų partneriams reikėtų apmokyti Ukrainos karius, kaip naudotis pažangia technika, Lietuva gali pasiūlyti mūsų instruktorių kompetenciją, įrangą, poligonus ir kitą reikalingą pagalbą“, – bendroje spaudos konferencijoje Vilniuje su Vokietijos užsienio reikalų ministre Annalena Baerbock penktadienį sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
„Mes jau dabar apmokome ukrainiečių karius, tad nematome kliūčių apmokymo programą plėsti“, – pridūrė jis.
Šiuo metu Lietuva apmoko Ukrainos karius naudotis amerikietiška prieštankine ginkluote.
Berlynas anksčiau šią savaitę pareiškė, kad apmokys Ukrainos karius naudotis vokiečių gamybos savaeigėmis haubicomis „Panzerhaubitze 2000“. Jų, kaip pranešama, atsiųs Nyderlandai.
Paklaustas, ar šia ginkluote Ukrainos kariai galėtų būti apmokyti Lietuvoje, nes šalis pati yra įsigijusi vokiškų haubicų, G. Landsbergis atsakė, kad Lietuva yra tam pasiruošusi, tačiau „sprendimą priima už gynybą atsakingi pareigūnai, ar tai būtų Berlyne, ar kitose sostinėse“.
„Mano užduotis – pakviesti nepamiršti, kad galime tai daryti“, – kalbėjo ministras.
Jis pridūrė, kad Lietuva tam yra tinkama šalis tiek dėl geografinio artumo, tiek dėl patirties.
„Lietuva geografiškai yra arti prie Ukrainos, lygiai taip pat turime privalumą, kad esame susipažinę su Vokietijos kariuomene“, – sakė G. Landsbergis.
„Ginkluotė toliau bus tiekiama“
Berlynas ketvirtadienį taip pat pranešė pasiekęs susitarimą su partneriais Rytų Europoje dėl naujos sunkiosios ginkluotės partijos tiekimo Ukrainai „artimiausiomis dienomis“.
Pasak jos, šalys tieks Ukrainai savo turimą ginkluotę, o vėliau Vokietija papildys ištuštėjusias atsargas.
„Rezervai mūsų šalyje nėra dideli, mes dirbame ties šiuo klausimu. Bet kai kalbame apie efektyvumą ir spartą, reikia sutelkti karinius pajėgumus ir juos sujungti“, – Vilniuje kalbėjo A. Baerbock.
Pasak jos, detaliau šiuos klausimus dėl mainų kitą savaitę turėtų aptarti NATO šalių gynybos ministrai.
Savo ruožtu G. Landsbergis pasidžiaugė, jog „apsisprendimas Aljanse yra pasiektas“.
„Ginkluotė toliau bus tiekiama, ir sunki ginkluote“, – teigė jis.
Invaziją į Ukrainą tęsiančiai Rusijai pradėjus mūšį dėl šalies rytuose esančio Donbaso, Kyjivas ragina Vakarų šalis nedelsti ir kuo greičiau suteikti papildomų ginklų.