Rusija praktiškai nebepripažįsta Gruzijos teritorinio integralumo, skelbia „Eurasia Daily Monitor“. Reikia pastebėti, kad Rusija per visus konfliktus Abchazijoje bei Pietų Osetijoje iki šiol bent jau žodžiais pripažindavo Gruzijos teritorinį integralumą, nors praktikoje jį aktyviai pažeidinėjo.
Padedama tarptautinių organizacijų, Rusija netgi gavo teisę atlikti „taikdarės“ vaidmenį regione. Tiesa, jokios taikos Rusija ten nesaugojo, o veikiau prisidėjo prie nestabilumo kurstymo bei atvirai rėmė separatistus. Tačiau dabar Rusija net žodžiais nebesiruošia pripažinti Gruzijos teritorinio integralumo bei tarptautinės bendruomenės pripažintų sienų.
Liepos 10 dieną Rusijos užsienio reikalų ministerija pripažino, kad Rusijos oro pajėgų lėktuvai vykdė misiją virš Gruzijai priklausančio Pietų Osetijos regiono. Pareiškime didžiuojamasi, kad šie skrydžiai buvo Gruzijos planuojamo karinio išpuolio Pietų Osetijoje prevencija. Teigiama, kad misijos tikslas buvo tiek žvalgybinių duomenų rinkimas, tiek atgrasymas. Atvirai didžiuojamasi, kad misija baigėsi sėkmingai. Giriami ir Rusijos „taikdariai“, kurie esą informavo Maskvą apie tariamus Gruzijos planus pulti Pietų Osetiją.
Gruzijos radarai užfiksavo, kad liepos 8 dieną tarp 20 bei 21 valandos pora Rusijos oro pajėgų lėktuvų kirto Gruzijos sieną ir maždaug 40 minučių skraidė virš Pietų Osetijos. Teigiama, kad naikintuvai atskrido iš Šiaurės Osetijos, į kurią vėliau ir sugrįžo. Protestuodama prieš teritorinio integralumo principo pažeidimą, Gruzija iš Maskvos konsultacijoms atšaukė savo ambasadorių.
Maskvos pareiškimas yra bene pirmasis atvejis, kai ji pripažino ir prisiėmė visą atsakomybę už tarptautinės bendruomenės pripažintų sienų pažeidimą. Rusija iki tol ilgą laiką neigė vykdanti skrydžius virš Gruzijai priklausančių teritorijų. Per tuos skrydžius Rusijos oro pajėgos buvo numušusios ir 3 nepilotuojamus, neginkluotus Gruzijos žvalgybinius lėktuvus. Tiesa, Kremlius „nuopelnus“ už tai priskirdavo neegzistuojančioms „Abchazijos oro gynybos pajėgoms“. Dabar Maskva jau net nebesiekia neigti to, kad nuolat pažeidinėja Gruzijos sieną.
Nuo šių metų pradžios iš Rusijos diplomatų žargono bei oficialių pareiškimų išnyko visos užuominos apie Gruzijos teritorinį integralumą. Dabar šių žodžių išnykimas iš diplomatinio žargono rodo, kad Rusija atvirai demonstruoja nebepripažįstanti Gruzijos teritorinio vientisumo.
Maskva delegitimizuoti tarptautinės bendruomenės pripažintas Gruzijos sienas siekia apeliuodama į Sovietų Sąjungos lyderių politiką. Dūmos Tarptautinių reikalų komiteto vadovas Konstantinas Kosačiovas liepos 10 dieną pareiškė, kad Gruzija tėra totalitarinės Sovietų Sąjungos, o tiksliau Josifo Stalino, rankų kūrinys. Iškart po to K. Kosačiovas pareiškė, kad Maskva sieks Abchazijoje bei Pietų Osetijoje atidaryti savo atstovybes. K. Kosačiovas yra Kremliui artimas politikas ir į jo žodžius turėtų įsiklausyti ir Ukrainos, Moldovos, Kazachstano bei kitų buvusių sovietinių respublikų vadovai. Panašius argumentus Rusija gali naudoti siekdama ir toliau kvestionuoti po 1991 metų susiklosčiusias ir tarptautinės bendruomenės pripažintas sienas.
Rusijos „taikdarių“ Pietų Osetijoje vadas majoras generolas Maratas Kulachmetovas dar liepos 4 dieną pareiškė veikiausiai prašysiąs, kad regione būtų padidintas Rusijos karių skaičius. Liepos 7 dieną Rusijos sausumos pajėgų vadovybės atstovas pareiškė, kad, iškilus būtinybei, Abchazijoje bus dislokuoti papildomi kariai bei karinė aviacija. Jis teigė, kad tokį žingsnį rusams žengti leidžia Nepriklausomybių valstybių sandraugos 1996 metais pasirašytas dokumentas. Tačiau rusai pamiršta, kad šis dokumentas niekada neturėjo jokios teisinės galios.
Liepos 10 dieną Rusijos Šiaurės Kaukazo apygardos karinių pajėgų vadas pulkininkas-generolas Sergejus Makarovas pripažino, kad jo kariai ruošiasi galimai intervencijai į Abchaziją ir/arba Pietų Osetiją, jei šiuose regionuose kils neramumai. Visi karininkai net nesiteikė suprasti, kad „taikdariai“ turi veikti pagal tarptautinės bendruomenės nustatytas, o ne pačių susigalvotas taisykles.
Panašiai Rusija teigia turinti teisę rengti ir savo naikintuvų skrydžius virš Abchazijos bei Pietų Osetijos „konflikto zonų“, tačiau teigia, kad Gruzija teisės rengti savo žvalgybinių lėktuvų skrydžius neturi.
Tiesioginių diplomatinių santykių užmezgimas su Abchazijos bei Pietų Osetijos separatistine valdžia (balandžio 16 dieną), papildomų „taikdarių“ pajėgų dislokavimas Abchazijoje (balandžio pabaigoje bei gegužės pradžioje), karinis Gruzijai priklausančio geležinkelio Abchazijoje užgrobimas (gegužės pabaiga) bei „Gazprom“ pareiškimas apie bendrus dvejų metų naftos bei dujų gavybos projektus kartu su Abchazijos Respublika rodo, kad Kremlius atvirai pažeidinėja pačius pamatinius tarptautinės teisės principus ir negerbia Gruzijos suvereniteto. Rusija tikrai negali būti laikoma taikos palaikymo misiją Abchazijoje bei Pietų Osetijoje atliekančia šalimi.
