Tarptautinių organizacijų atstovai bus priversti imtis itin griežtų priemonių ir nušalinti Rusiją nuo dalyvavimo 2020-ųjų vasaros olimpiadoje. Geriausiu atveju sportininkai gali tikėtis žaidynėse pasirodyti „neutraliu statusu“, rašoma newsru.com.
Nepaisant to, kad nuo dopingo Rusijoje skandalo pradžios praėjo jau 4 metai, 2019-ųjų pabaigoje šiai valstybei gresia dar daugiau ir daug rimtesnių nemalonumų.
Britų leidinys „Insider The Games“ aktyviai stebi dopingo skandalo situaciją Rusijoje pastaruosius kelerius metus ir tvirtina, kad tokio scenarijaus išvengti jau neįmanoma.
Praėjusią savaitę Pasaulio antidopingo agentūros (WADA) specialus komitetas rekomendavo atšaukti Rusijos antidopingo agentūrai (RUSADA) išduotą licenciją, o Pasaulio lengvosios atletikos asociacijos (World Athletics) Taryba – sustabdė Rusijos lengvosios atletikos federacijos dalyvavimo atkūrimo statusą.
Gruodžio 9-ąją WADA komisija svarstys RUSADA ateities klausimą. To, kad susirinkimo metu rusai neteks licencijos, neabejoja net organizacijos direktorius Jurijus Ganusas. Toks sprendimas sukels katastrofiškas pasekmes visam Rusijos sportui, nes naujosios tarptautinės taisyklės numato, kad tos šalies, kurios nacionalinės antidopingo agentūros veikla neatitinka kodeksui, atletams gali būti uždrausta dalyvauti tarptautinėse žaidynėse.
Rusijai taip pat gali būti uždrausta organizuoti pagrindinius sporto turnyrus. Rusai rizikuoja praleisti ir abu pagrindinius kitų metų sporto renginius: olimpines žaidynes ir Europos futbolo čempionatą. „Daily Mail“ jau anksčiau skelbė, kad Rusija gali netekti ir vienos iš čempionato rengėjų statuso (čempionatas vyks 12-oje šalių).
„Inside the Games“ 2017-ųjų gruodį pirmieji paskelbė apie Rusijos rinktinės nušalinimą nuo 2018-ųjų žiemos olimpinių žaidynių Pjongčange.
Problemos – dėl senų mėginių perdavimo
Pirmą sykį RUSADA sankcijų sulaukė dar 2015-aisiais, vėliau jiems pasisekė jų sušvelninimo. Tačiau organizacijos likimas vėl pakibo ant plauko, kuomet nepavyko sėkmingai įgyvendinti tarptautiniams ekspertams Maskvos laboratorijos elektroninės bazės duomenų. Ten buvo saugomi įtarimų sukėlę rusų atletų mėginiai.
Rusijai buvo suteikta galimybė pasiaiškinti dėl mėginių klastojimo ir perduoti juos ištirti tarptautinei bendruomenei. Tačiau to padaryti nepavyko. 2019-ųjų pavasarį WADA paskelbė, kad centro Maskvoje duomenų bazėje aptikta grubių informacijos keitimo pažeidimų.
Kilus skandalui į RUSADA vadovo postą atėjęs J. Ganusas pripažįsta, kad problemos yra rimtos. Jo teigimu, rusai WADA turėjo perduoti Maskvos tyrimų centro elektroninę duomenų bazę ir kai kurių atletų iš sudaryto sąrašo mėginius. Abu reikalavimai, nors ir su tam tikru vėlavimu, buvo įvykdyti. Tačiau WADA specialistai, peržiūrėję el. duomenų bazę, nustatė eilę pažeidimų – jie suabejojo jos autentiškumu.
„Sporto ministras (Pavelas Kolobkovas) teigė, kad čia kažkokie techniniai sprendimai. Aš tą sąrašą mačiau. Techniniai pakeitimai, ar kažkokios klaidelės gali būti, tačiau mes visi esame kompiuterinės technikos naudotojai. Gali būti netyčinis bloko, failo pašalinimas. Tačiau jie (aptikti neatitikimai) yra struktūriniai.
Kai aš pamačiau klausimus, kuriuos WADA uždavė Rusijai dėl tų pakeitimų, aš buvau šokiruotas. Kaip buvo galima perduoti (pakeistą) bazę, nesuvokiant, kad tai bus pastebėta, ir sporto organizacijų lauks pasekmės?!“ – cituojamas BBC Rusijos antidopingo agentūros vadas.
J. Ganusas taip pat pažymėjo, kad „jų rankos buvo surištos“, nes visą procesą kontroliavo Sporto ministerijos funkcionieriai. Kas konkrečiai pakeitė duomenis duomenų bazėje – neaišku. Pastaruoju metu ji buvo perduota Rusijos Tyrimų Komitetui dėl iškeltos baudžiamosios bylos. „Bet kokiu atveju, tai yra bandymas apsaugoti reputaciją ir praeityje pasiektus sportininkų pasiekimus. Įskaitant ir tuos, kurie gali užimti postus valdžioje. Tačiau tai tik pamąstymai“, – aiškino J. Ganusas.
Putino administracijos spaudimas
Praėjusiais metais, ekspertams kilus problemoms su prieiga prie laboratorijos Maskvoje saugomų duomenų, J. Ganusas parašė emocingą kreipimąsi į prezidentą Vladimirą Putiną. Tekste buvo išdėstytas nerimas dėl Rusijos sporto funkcionierių veiksmų ir perspėjimas, kad pasekmės gali būti katastrofiškos. Tuo metu Kremlius šaltai sureagavo į tokį bandymą „prisibelsti“. Prezidento atstovas Dmitrijus Peskovas atkirto, kad J. Ganusas „nelabai gaudosi situacijoje“.
„Aš jo žodžiuose išgirdau pakartojimą to, ką man sakė kiti. Nesakysiu, ką konkrečiai. Tačiau aišku, kad Peskovas savo pasisakymus argumentuoja ta informacija, kurią jam pateikia už tai atsakingi žmonės“, – aiškino jis.
RUSADA vadovas BBC taip pat pripažino, kad patyrė spaudimą iš prezidentūros. „Buvo netiesioginis reikalavimas, beje, gana griežtas, kad aš atšaukčiau savo pasisakymą prezidentui. Aš tuomet pasakiau, kad to nedarysiu, maža to, jis jau internete. Manęs tuomet paprašė surašyti pareiškimą, kuris niveliuotų anksčiau išsakytą. Aš pasakiau, kad tai yra mano įsitikinimai, ir aš to taip pat nedarysiu“, – paaiškino savo bandymą kovoti su sistema J. Ganusas.
Aukštas pareigas Rusijos sporto sistemoje užimantis J. Ganusas taip pat patvirtino, kad jam buvo ne sykį grasinta, tačiau nenorėjo plėtoti šios temos. „Pernelyg delikatu“, – pažymėjo jis. Abu ankstesni RUSADA vadovai (51-erių Nikita Kamajevas ir 50-ies Viačeslavas Sinevas) mirė 2016-aisiais. Jų mirtis skyrė vos 11 dienų.
Pats RUSADA vadovas pripažino, kad dopingo skandalas Rusijoje – ne pavienių sportininkų problema, o sisteminio darbo rezultatas, į kurį buvo įsitraukę aukščiausias pareigas šalyje užimantys valdininkai. „Kritiškai svarbu išsiaiškinti tų reikalų aplinkybes ir ištirti, kad būtų padėtas taškas. Aiškintis visų pirma reikia patiems pas save. Pirmiausiai, kad ir vėl nepasikartotų. Nes pasekmes mūsų sportui ir netektis dar anksti skaičiuoti. Dugno mes dar nepasiekėme“, – perspėjo J. Ganusas.
