Toliau pateikiame svarbiausių datų, susijusių su plataus masto Rusijos invazija, apžvalgą.
Invazijos pradžia
2022-ųjų vasario 24-ąją Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbia apie „specialiąją karinę operaciją“ Ukrainoje, sakydamas, kad nori „denacifikuoti“ šalį.
Ankstyvą rytą Maskva pradėjo plataus masto invaziją, taikydama raketas į įvairius Ukrainos miestus.
Prieš trejus metus Rusijos pradėta plataus masto invazija sukėlė didžiausią pabėgėlių krizę Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
Prasidėjus karui Vakarų šalys įvedė Rusijai precedento neturinčias sankcijas ir pradėjo siųsti Ukrainai karinę ir humanitarinę pagalbą.
Ukraina atrėmė Rusijos pajėgų veržimasi į sostinę.
Tačiau Rusija užėmė dideles teritorijas Ukrainos pietuose ir rytuose.
Rusijos karo nusikaltimai
2022-ųjų balandžio pradžioje naujienų agentūros AFP žurnalistai Kyjivo priemiesčio Bučos gatvėje išvydo mažiausiai 20 civilių gyventojų kūnus.
Tai buvo pirmas iš kraupių ir plačiai nuskambėjusių Rusijos nusikaltimų prieš civilius Ukrainoje įrodymų.
Įvykiai Bučoje sukėlė tarptautinį pasipiktinimą ir karo nusikaltimų tyrimą.
Maskva neigia bet kokią atsakomybę.
2022-ųjų gegužės 1-ąją Rusija užėmė pietrytinį Mariupolio uostamiestį.
Miestas buvo nepaliaujamai bombarduojamas, kol pasidavė paskutinieji apgultos Mariupolio metalurgijos gamyklos „Azovstal“ kariai.
2022-ųjų rugsėjį Rusija paskelbė dalinę mobilizaciją ir pašaukė į kariuomenę apie 300 tūkst. vyrų.
Tų pačių metų rugsėjo 30-ąją Rusija paskelbė aneksavusi keturis Ukrainos regionus – Luhanską, Donecką, Chersoną ir Zaporižią. Nei Ukraina, nei Vakarai šių aneksijų nepripažįsta.
„Wagner“ maištas
2023-iųjų birželio 24-ąją privačios karinės bendrovės „Wagner“ vadas Jevgenijus Prigožinas sukelia maištą, siekdamas nuversti aukščiausius Maskvos kariuomenės vadovus.
Tačiau 24 valandas trukęs maištas baigėsi po to, kai J. Prigožinas, tarpininkaujant autoritariniam Baltarusijos vadovui Aliaksandrui Lukašenkai, nusprendė atsitraukti.
Praėjus keliems mėnesiams po maišto, J. Prigožinas žuvo aviakatastrofoje.
Ukrainos kontrpuolimas
2023-iųjų birželį Ukraina pradėjo kontrpuolimą, tačiau ukrainiečių pareigūnai pripažino, jog jis nebuvo sėkmingas.
2024-ųjų vasario 17-ąją Ukraina atitraukė karius iš apgulto Avdijivkos miesto šalies rytuose.
Atsitraukimas įvykdytas po to, kai Rusijos pajėgos 2023-iųjų spalį suintensyvino pastangas užimti rytinį pramonės centrą.
2024-ųjų balandį Maskva rengė masines atakas prieš Ukrainos energetikos objektus, o V. Putinas tvirtina, jog tai iš dalies yra atsakas į Kyjivo išpuolius prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas.
2024-ųjų balandžio 23-ąją JAV Kongresas po kelis mėnesius trukusio delsimo pagaliau patvirtino atidėliotą 61 mlrd. dolerių (58,4 mlrd. eurų) pagalbos Ukrainai paketą.
Rusijos puolimas Charkivo srityje
2024-ųjų gegužės 10-ąją Rusijos pajėgos pradėjo netikėtą antžeminį puolimą Charkivo srityje ir užėmė kelis kaimus. Atsakydama į šiuos Rusijos veiksmus, Ukraina pasiuntė pastiprinimą į šią rytinę Ukrainos sritį.
Susitikimai Italijoje ir Šveicarijoje
2024-ųjų birželio 13-ąją Italijoje susitikę Didžiojo septyneto (G-7) šalių vadovai susitarė dėl naujos 50 mlrd. JAV dolerių (47,87 mlrd. eurų) paskolos Ukrainai. Šios lėšos Kyjivui išmokamos panaudojant pelną, gautą iš įšaldyto Rusijos turto.
2024-ųjų birželio 17-ąją Biurgenštoko kurorte Šveicarijos Alpėse vykusiame pirmajame Ukrainos taikos aukščiausiojo lygio susitikime dešimtys pasaulio lyderių parėmė Ukrainos nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą.
Praėjus mažiau nei mėnesiui po susitikimo, V. Zelenskis pareiškė, kad Rusijai turėtų būti atstovaujama antrajame tokiame susitikime. Rusija nebuvo pakviesta į pirmąjį susitikimą, o Kinija dėl šios priežasties atšaukė savo dalyvavimą.
Ukrainos įsiveržimas į Kursko sritį
2024-ųjų rugpjūčio 6-ąją Ukrainos pajėgos netikėtai įsiveržė į Rusijos vakarinę Kursko sritį. Šis puolimas buvo pradėtas po to, kai Kyjivas gavo ilgai lauktus JAV naikintuvus F-16.
Ukraina nurodė, kad siekia Kursko srityje sukurti buferinę zoną, siekdama įtikinti Rusiją pradėti sąžiningas taikos derybas.
Atsakydama į šį puolimą, Rusija rugpjūčio pabaigoje ir rugsėjo pradžioje sudavė Ukrainai virtinę mirtinų smūgių ir pasistūmėjo į priekį šalies rytuose.
Šiaurės Korėjos kariai
2024-ųjų spalį Seulas, Kyjivas ir Vašingtonas pareiškė, kad daugiau kaip 10 tūkst. Šiaurės Korėjos karių buvo pasiųsti į Kursko sritį, kad padėtų Rusijai atremti Ukrainos puolimą.
Nei Maskva, nei Pchenjanas Šiaurės Korėjos karių dislokavimo nepatvirtino.
Neseniai Kyjivas pareiškė manantis, kad Šiaurės Korėjos kariai, patyrę didelių nuostolių kovose, buvo atitraukti iš fronto, tačiau vėliau pareiškė, kad jie vėl kariauja šioje srityje.
Ilgojo nuotolio raketos ir eskalacija
2024-ųjų spalio 29-ąją Ukraina paskelbė apie planus mobilizuoti papildomus 160 tūkst. karių, kad atremtų Rusijos veržimasi į šalies gilumą.
Lapkričio 19-ąją, tūkstantąją karo dieną, Ukraina gavo JAV ir Jungtinės Karalystės (JK) leidimą pirmą kartą panaudoti Vakarų tiekiamas ilgojo nuotolio raketas ATACAMS ir „Storm Shadow“ smogti gilyn į Rusijos teritoriją.
Tačiau reaguodama į tai, Maskva smogė Ukrainos Dnipro miestui ir tai, pasak V. Putino, buvo naujos hipergarsinės raketos „Orešnik“ bandymas.
Kremliaus šeimininkas taip pat perspėjo dėl pasaulinio konflikto galimybės ir teigė, kad Rusija turi tam visas priežastis.
D. Trumpo grįžimas į Baltuosius rūmus
Likus kelioms savaitėms iki Donaldo Trumpo sugrįžimo į Baltuosius rūmus, tuometinis JAV prezidentas Joe Bidenas sustiprino karinę paramą Ukrainai.
Rusija pareiškė, kad Rytų Ukrainoje pasiekė naujų laimėjimų, o Maskva surengė kelias masines raketų ir dronų atakas prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą.
Netrukus po D. Trumpo prisaikdinimo jis šokiravo Ukrainą ir jos Vakarų sąjungininkus, pareikšdamas, kad vasario 12-ąją telefonu kalbėjosi su V. Putinu.
Pasak respublikono, jis ir Kremliaus šeimininkas susitarė „nedelsiant“ pradėti derybas dėl karo Ukrainoje užbaigimo.
Vašingtonas pareiškė, kad Ukrainos siekis įstoti į NATO ir grįžti prie sienų, buvusių iki 2014-ųjų Krymo aneksijos, yra nerealus.
Vasario 16-ąją D. Trumpas pareiškė, kad „labai greitai“ galėtų susitikti su V. Putinu Saudo Arabijoje, ir pridūrė, kad tiki, jog jo kolega iš Rusijos tikrai nori nutraukti kovas Ukrainoje. Jis taip pat pažėrė griežtų komentarų Ukrainos lyderio atžvilgiu.
JAV iniciatyvos kelia nerimą ES, kuri baiminasi, kad jai bus užkirstas kelias dalyvauti įvykiuose, vykstančiuose prie jos slenksčio.
V. Zelenskis ragina savo sąjungininkus Europoje priešintis bet kokiam susitarimui, kuris bus sudarytas nedalyvaujant Kyjivui ir Senajam žemynui.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
