Tai, ką V. Putinas pavadino „specialia karine operacija“, virto didžiausiu konfliktu Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Žuvo dešimtys tūkstančių žmonių, ištisi miestai virto rūkstančiais griuvėsiais, milijonai ukrainiečių tapo pabėgėliais, o Rusija buvo izoliuota nuo Vakarų.
Ukraina baiminasi taikos susitarimu prarasti žemes
Praėjus trejiems metams nuo invazijos pradžios, Rusija laiko užgrobusi nemažą dalį Ukrainos teritorijos, ir Kyjivas baiminasi, kad derybose dėl karo pabaigos Ukrainos žemės bus perduotos Rusijai.
Dabar, kai aukšti Rusijos ir JAV pareigūnai vėl kalbasi ir ruošiasi viršūnių susitikimui, atrodo, kad V. Putinas yra arčiau nei bet kada savo tikslo – įtvirtinti Maskvos teises į maždaug penktadalį Ukrainos teritorijos ir neleisti jai stoti į NATO.
Prezidentas Donaldas Trumpas atšaukė trejus metus JAV vykdytą Rusijos izoliavimo politiką, paskambinęs V. Putinui ir vėliau pareiškęs, kad jiedu sutarė „labai glaudžiai bendradarbiauti“, kad užbaigtų karą. Jis sakė, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis taip pat „dalyvaus“ derybose, bet detalių nepateikė.
D. Trumpas taip pat išreiškė supratimą dėl svarbiausio V. Putino reikalavimo – užkirsti kelią būsimai Ukrainos narystei NATO, kurią JAV ir kitos aljanso narės anksčiau įvardijo kaip nediskutuotiną. „Jie jau seniai sako, kad Ukraina negali stoti į NATO, – sakė D. Trumpas apie Rusiją. – Ir aš tam pritariu.“
Besikeičianti padėtis
V. Putinas Ukrainą užpuolė 2022 m. vasario 24 d., prieš tai pareikalavęs, kad NATO atsisakytų priimti Ukrainą į savo gretas ir išvestų aljanso pajėgas iš rytinio NATO flango. Vakarai jo reikalavimus atmetė.
Jis tvirtino, kad puolimas buvo būtinas siekiant apsaugoti Rusijos saugumo interesus ir apginti Ukrainos rusakalbius. Kyjivas ir jo sąjungininkai pasmerkė jo veiksmus kaip nepateisinamą agresijos aktą. Ukrainiečiai tai matė kaip Maskvos bandymą sunaikinti jų nacionalinį suverenitetą ir tapatybę.
Rusijos kariai Kyjivo priemiesčius pasiekė pačioje invazijos pradžioje, tačiau po mėnesio atsitraukė, patyrę didelių nuostolių ir Ukrainos atakas prieš tiekimo linijas. Dar didesnis pažeminimas rusų laukė 2022 m. rugsėjį ir spalį, kai Ukrainos kontrpuolimas privertė Rusiją pasitraukti iš didelės dalies Charkivo regiono šiaurės rytuose ir Chersono regiono pietuose.
Padėtis pasikeitė 2023 m., kai Ukrainos kontrpuolimui pietuose nepavyko atkirsti Rusijos sausumos kelio į Krymo pusiasalį, kurį Maskva neteisėtai aneksavo iš Kyjivo 2014 m.
Pernai Rusija perėmė karinę iniciatyvą ir surengė puolimus palei 1 000 km fronto liniją, lėtai, bet atkakliai skindama pergales. Rudenį Rusijos pajėgos užėmė daugiausiai teritorijos nuo karo pradžios.
Be to, Maskva raketomis ir dronais apšaudė Ukrainos infrastruktūrą, sunaikindama didžiąją dalį jos elektros energijos gamybos pajėgumų.
Ukraina smogė atsakomąjį smūgį rugpjūtį, kai įsiveržė į Rusijos Kursko regioną, siekdama išblaškyti Maskvos pajėgas rytuose ir įgyti daugiau įtakos galimose taikos derybose. Ukraina vis dar yra užėmusi dalį šių teritorijų, tačiau jos riboti ištekliai išsekę, todėl atsilaikyti jai vis sunkiau.
Ukrainos reikalavimai, Trumpo požiūris
Nors V. Zelenskis anksčiau tvirtino, kad norint sėsti prie derybų stalo Rusija privalo išvesti visas savo pajėgas iš visų okupuotų žemių, vėliau jis pripažino, kad Kyjivui nepavyks iš karto susigrąžinti visos teritorijos. Jis teigė, kad Ukraina neatsisakys tikslo stoti į NATO, nors D. Trumpas šį siekį atmetė kaip „nepraktišką“. V. Zelenskis pabrėžė, kad norint užkirsti kelią tolesniems Rusijos išpuoliams, reikia patikimų Vakarų saugumo garantijų ir tvirtų Europos taikos palaikymo pajėgų.
D. Trumpo pokalbis su V. Putinu ir po jo vykusios Rusijos ir JAV derybos Saudo Arabijoje sugriovė J. Bideno administracijos politiką „nieko apie Ukrainą be Ukrainos“. D. Trumpas apkaltino Kyjivą nesugebėjus sudaryti su Maskva susitarimo, kuris galėjo užkirsti kelią karui, gyrė Rusijos karinę galią ir netgi užsiminė, kad Ukraina „vieną dieną gali tapti rusiška“.
V. Zelenskis pabrėžė, kad Ukraina nesutiks su jokiu susitarimu, sudarytu be Kyjivo žinios, ir primygtinai reikalavo, kad taikos derybose dalyvautų Europos sąjungininkai. Jis atmetė JAV pasiūlytą susitarimo projektą – pagal kurį Vašingtonas gautų didelę dalį Ukrainos retųjų žemės mineralų – kaip pernelyg orientuotą į JAV interesus ir nesuteikiantį jokių saugumo garantijų Kyjivui.
Europa ant ledo
D. Trumpo požiūris pribloškė Europos sąjungininkus. Dar labiau šokiruoti jie pasijuto po Miuncheno saugumo konferencijos, kurioje JAV viceprezidentas J. D. Vance'as juos griežtai išpeikė žodžio laisvės ir migracijos klausimais.
Nors D. Trumpo administracija teigė, kad Europos sąjungininkai nėra laukiami taikos derybose, ji paragino juos suteikti Kyjivui saugumo garantijas. Buvęs Didžiosios Britanijos ambasadorius Nigelas Gouldas-Daviesas tokį požiūrį pavadino prieštaringu.
Vašingtonas „signalizavo, kad JAV viena pati suderės karo baigtį, tačiau pareiškė, kad Europa viena pati turės sumokėti už sprendimą, prie kurio neprisidėjo, ir užtikrinti jo įgyvendinimą“, sakė N. Gouldas-Daviesas, Tarptautinio strateginių studijų instituto vyresnysis mokslo darbuotojas Rusijos ir Eurazijos klausimais.
Putino tikslai
Pagrindiniai V. Putino tikslai iš esmės nesikeičia: jis reikalauja, kad Ukraina atsisakytų stojimo į NATO ir įvestų privalomą rusų kalbą, taip išlikdama Maskvos orbitoje, tačiau dabar jis nori, kad Kyjivas išvestų savo pajėgas iš keturių regionų, kuriuos Maskva yra užgrobusi, bet visiškai nekontroliuoja.
Jis teigė, kad taikos susitarimas galėtų būti iš esmės pagrįstas karo pradžioje suderintu projektu, pagal kurį Ukraina įsipareigoja paskelbti neutralitetą, sumažinti kariuomenę ir puoselėti rusų kalbą bei kultūrą. Tos derybos žlugo 2022 m. balandžio mėnesį – taip ir nepasirašius susitarimo.
V. Putinas atmetė paliaubas argumentuodamas, kad jos būtų naudingos Kyjivui. Tačiau kai kurie Kremliaus stebėtojai mano, kad jis galiausiai joms pritartų, jei Kyjivas sutiktų po paliaubų surengti rinkimus.
D. Trumpas pakartojo V. Putino nuomonę, kad V. Zelenskis, kurio kadencija baigėsi praėjusiais metais, turi stoti prieš rinkėjus, tačiau Kyjivas tvirtina, kad karo sąlygomis rinkimų surengti neįmanoma. Trečiadienį D. Trumpas šią mintį eskalavo socialinėje žiniasklaidoje paskelbdamas, kad V. Zelenskis yra „diktatorius be rinkimų“.
Gali būti, kad V. Putinas tikisi, jog rinkimai susilpnins V. Zelenskį ir prives prie politinės suirutės, teigė Carnegie Rusijos Eurazijos centro vyresnioji mokslo darbuotoja Tatjana Stanovaja.
„Jo požiūriu, potencialūs rezultatai būtų naudingi Maskvai – tiek dėl sustiprėjusių politinių nesutarimų, tiek dėl galimų protestų, tiek dėl trapios naujo prezidento pergalės“, – rašė ji.
Jackas Watlingas iš Londono Karališkojo Jungtinių paslaugų instituto teigia, kad Ukrainai gresia „politiškai susiskaldę rinkimai, ekonominis paralyžius dėl tiesioginių užsienio investicijų trūkumo ir prievartiniai Rusijos grasinimai po paliaubų atnaujinti karą“.
Taikos palaikymas
Neaišku, kas kontroliuotų bet kokias galimas paliaubas.
JAV gynybos sekretorius Pete‘as Hegsethas teigė, kad NATO neturėtų atlikti jokio vaidmens ir kad misijoje dalyvaujantiems Europos kariams neturėtų būti taikoma NATO chartija, įpareigojanti sąjungininkus padėti bet kuriai užpultai narei. Tokios sąlygos gali susilpninti Europos entuziazmą vykdyti misiją.
Nors Jungtinė Karalystė ir kitos šalys signalizuoja pasirengimą siųsti savo karius, Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas po JAV ir Rusijos derybų Saudo Arabijoje pareiškė, jog Maskva nesutiks, kad taikos palaikymo pajėgose dalyvautų kurios nors NATO valstybės kariuomenė.
Kai kuriuose pranešimuose buvo svarstoma, kad taikos palaikymą galėtų užtikrinti Kinijos ar Brazilijos kariai, tačiau šios šalys neparodė jokios intencijos dalyvauti misijoje.
Daugelis mano, kad V. Putinas neskuba sudaryti taikos susitarimo.
„Derybos pageidautinos, bet jokiu būdu ne būtinos norint, kad Rusija pasiektų savo tikslus kare prieš Ukrainą“, – rašė T. Stanovaja.
„Praktiškai bet kuris rezultatas bus palankus Maskvai“, – pažymėjo ji, atkreipdama dėmesį į Vakarų vienybės eroziją ir sumažėjusią Vakarų paramą Kyjivui, kol Maskva laimi mūšius.
„V. Putinas ne kartą leido aiškiai suprasti esąs įsitikinęs, kad Rusija gali pasiekti savo tikslų Ukrainoje be jokio JAV tarpininkauto susitarimo, – prabrėžė T. Stanovaja. – Jo nuomone, Maskvai tiesiog reikia išlaukti, kol Ukraina subyrės pati savaime, o tada jau Rusijos kariuomenė sutriuškins bet kokią likusią Ukrainos kariuomenės rezistenciją.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
