„Foreign Affairs“ teigimu, sankcijų reikia ne prieš visą Rusijos ekonomiką – reikėtų taikytis į konkrečias sritis, pavyzdžiui, jos turėtų būti nukreiptos prieš oligarchus.
Kai Vladimiras Putinas 2014 m. aneksavo Krymą, JAV ir jos sąjungininkės Rusijai įvedė daugybę sankcijų. Tiesa, palyginti, gan švelnių. Dėl šių priemonių rublio kursas krito ir stabdė BVP augimą. Tačiau Kremliaus propagandistai menkino patirtos žalos svarbą, dėl to ilgainiui ekonomika stabilizavosi, rašoma straipsnyje.
Todėl, kai Vakarų šalys, reaguodamos į Putino karą Ukrainoje, šįkart paskelbė daug griežtesnes sankcijas, daugelis rusų gūžčiojo pečiais. Jie buvo įsitikinę, kad Rusijos ekonomika gali atlaikyti bet kokio lygio Vakarų sankcijas.
Labiau klysti jie negalėjo. Nors JAV ir jos sąjungininkės numatė baudžiamąsias priemones Maskvai, šios gali būti katastrofiškos ir paprastiems rusams. Be to, daugelis Vakarų kompanijų traukiasi iš Rusijos nutraukdamos komercinius santykius su šia valstybe.
Tačiau dauguma net ir išsilavinusių rusų nenutuokia, kas jų laukia. Pagrindinių prekių trūkumas, masinis nedarbas ar netgi kelionių apribojimai, kuriais būtų siekiama sustabdyti protų nutekėjimą, netrukus gali tapti realybė.
Santykiai su Rusija pasikeitė iš esmės: to nebuvo tris dešimtmečius
Per kelias dienas nuo Putino invazijos į Ukrainą, Vakarai iš esmės pakeitė tris dešimtmečius trukusius ekonominius santykius su Rusija. Vašingtonas ir jo sąjungininkės uždraudė Rusijos centriniam bankui vykdyti sandorius doleriais, faktiškai įšaldė didžiąją dalį užsienio valiutos atsargų ir sankcionavo svarbiausias Rusijos finansines institucijas.
Vakarų šalys sutarė atjungti 7 Rusijos bankus iš SWIFT tarpbankinės pranešimų sistemos, kuri yra pasaulinės finansų sistemos pagrindas. Be to, JAV ir jos sąjungininkės apribojo sandorius su daugeliu pagrindinių Rusijos valstybinių įmonių. Kovo 8 d., praėjus mažiau nei dviem savaitėms nuo karo Ukrainoje pradžios, JAV prezidentas Joe Bidenas uždraudė bet kokį Rusijos naftos ir gamtinių dujų importą į JAV.
Dėl šių ir kitų priemonių rusai netrukus susidurs su pagrindinių produktų stygiumi. Trūks ne tik prabangos prekių, tokių kaip „iPhone" ar „iPad", bet ir įprastesnių produktų – drabužių, automobilių, buitinių prekių, maisto, teigia „Foreign Affairs“.
„Ikea" ir „H&M" paskelbė, kad traukiasi iš Rusijos rinkos. „Toyota“, „Honda“, „Mercedes-Benz“ ir „Volkswagen“ nebeeksportuoja transporto priemonių į Rusiją ir uždarė vietines gamyklas. O „McDonald’s“, „Coca-Cola“, „PepsiCo“ ir kitos Vakarų maisto įmonės sustabdė savo veiklą Rusijoje.
Rusija importuoja beveik 40 proc. sėklų, kurios palaiko žemės ūkio pramonę ir beveik 90 proc. sėklų, naudojamų pagrindiniams augalams, pavyzdžiui, bulvėms, auginti. Šalies ūkininkai ilgainiui ras alternatyvų, tačiau per trumpą laiką daugelis pagrindinių maisto produktų išnyks iš parduotuvių lentynų, o jų kainos kils.
Rusija yra labai priklausoma nuo tarptautinės prekybos. Tačiau net ir toms įmonės, kurios vis dar nori su ja sudaryti sandorius, greitai taps sunku į ją įvežti prekes. Pavyzdžiui, viena didžiausių pasaulyje laivybos konteinerių operatorių „Maersk“ paskelbė, kad stabdys siuntas į Rusiją. Todėl net jei siuntomis pradėtų užsiimti kita įmonė, siuntimo kainos greičiausiai būtų milžiniškos. Be to, neaišku, kaip Rusijos įmonės galėtų susimokėti už jos paslaugas.
Negana to, smarkiai sumažės šalies eksporto pajamos, kadangi Vakarų valstybių vartotojai atsisako pirkti rusiškas prekes, vertina „Foreign Affairs“.
Pagrindinis šalies dujų eksportuotojas „Gazprom“ nebegali pritraukti pinigų JAV. Neaišku, kaip bendrovė gaus pajamų iš užsienio – nemažą dalį pinigų ji turi panaudoti skoloms grąžinti. Be to, net ir nesankcionuotos Rusijos naftos bendrovės sunkiai randa naftos pirkėjus.
Rusijos centrinis bankas turi 650 mlrd. JAV dolerių vertės siekiančių atsargų užsienio bankuose. Tačiau Vašingtonas ir Briuselis jau įšaldė daugiau nei pusę šių lėšų. Kremlius taip pat turi ir aukso atsargų. Tiesa, neaišku, kaip jas galėtų panaudoti – nedaug užsienio bankų norės auksą pirkti iš Rusijos centrinio banko, nes baiminsis sankcijų ir didelių baudų.
Artimiausiais mėnesiais Rusijoje gali užsidaryti ištisos pramonės šakos, nes Rusijos gamyklos, gaminančios automobilius, lėktuvus ir buitinę techniką, naudoja importuotas medžiagas. Tai paskatins ne tik prekių trūkumą, bet ir masinį nedarbą, mokesčių bazės žlugimą ir nesugebėjimą sumokėti atlyginimus valstybės tarnautojams. Jau dabar didžiausias Rusijos automobilių gamintojas turėjo laikinai sustabdyti gamybą, nes pritrūko gamybai reikalingų komponentų.
Beveik visi Rusijos komerciniai orlaiviai yra importuojami, o ES ir JAV sankcijos nebeleidžia Vakarų įmonėms Maskvai tiekti atsarginių dalių lėktuvų taisymui. Todėl kelionės lėktuvu Rusijoje sustos.
Rusija artėja ir prie uždaro, nuo viso pasaulio izoliuoto interneto. Kremlius užblokavo prieigą prie „Facebook“ ir „Twitter“, pagrasino užblokuoti „YouTube“ ir informacines svetaines, tokias kaip „Vikipedija“. Rusija greitai taps viena labiausiai izoliuotų šalių pasaulyje.
Rusus turėtų gąsdinti ne tik tai, ką Maskva bando šalyje uždrausti, bet ir tai, ką stengiasi išlaikyti. Tačiau kiekvienas, kuris galės išvykti iš šalies, išvyks.
Rusai jau ieško patarimų, kaip emigruoti. Valdžia tai supranta, todėl pradėjo taikyti daugybę priemonių, kad šalyje išlaikytų kvalifikuotus informacijos ir technologijų specialistus: trejų metų mokesčių atostogas, subsidijuojamas paskolos.
Pasak „Foreign Affairs“, tokios priemonės neveiks. Profesionalai jau lenktyniauja dėl išvykimo. Todėl netrukus Rusijos vyriausybė tam tikroms darbuotojų kategorijoms tikriausiai įves išvykimo vizas arba visai uždarys šalį. Tie, kurie jaučia nostalgiją Sovietų Sąjungai, pagaliau sužinos, kokia ji buvo iš tikrųjų.
Nuo priešų iki sąjungininkų
Ne tik rusai nepasiruošę tam, kas įvyks. Šias sankcijas įvedusios Vakarų šalys iki galo neapgalvojo galimas jų pasekmes. Priemonės, kurios padaro paprastų rusų gyvenimą apgailėtiną, gali turėti priešingą poveikį, negu numatyta: jos gali sutelkti visuomenę už Putino.
Per pastaruosius 20 metų Rusijos lyderis sukūrė galingą propagandos mašiną, kuri dirbo be sustojimo nuo pat Ukrainos invazijos pradžios. Šiuo metu karą palaiko apie pusė rusų. Net ir žmonės, turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą tiki Putino teiginiais, kad tai Ukraina ir NATO užpuolė Rusiją, o ši tik ginasi.
Praėjusią savaitę V. Putinas pasirašė naują įstatymą, pagal kurį už „netikrų naujienų“ skelbimą gresia 15 metų kalėjimo. Nereikia nė sakyti, kad visi faktiniai pranešimai apie karą Ukrainoje laikomi netikromis naujienomis. Net ir pats žodis „karas“ yra draudžiamas – rusai konfliktą Ukrainoje turi vadinti „specialia karine operacija“.
Sumažėjus alternatyviems informacijos šaltiniams, Kremliaus propagandistai išaugs dar galingesni. Daugelis rusų patikės, kad Rusija kariauja šventą karą prieš Vakarus ir NATO, o Vakarų sankcijos skirtos tam, kad nukentėtų paprasti rusai, vertina „Foreign Affairs“.
Jie patikės, kad sankcijos yra „nepriklausomybės mokestis“, jau viešai pasakė Sergejus Lavrovas, Rusijos užsienio reikalų ministras.
Todėl JAV ir jų sąjungininkės turėtų permąstyti savo sankcijų strategiją. Užuot smaugdamos Rusijos ekonomiką ir tapdamos Rusijos žmonių priešais, Vakarų šalys turėtų tapti žmonių sąjungininkais ir siekti tikslingiau spausti Rusijos lyderius.
Vašingtonas ir Briuselis turėtų keisti kai kurias plačiausias baudžiamąsias priemones, pavyzdžiui, tas, kurios neleidžia paprastiems rusams gauti savo pinigų, įsigyti būtiniausių prekių ir keliauti į Vakarų šalis. Tačiau tuo pat metu nusitaikyti tik į Rusijos oligarchus ir aukštus pareigūnus, konfiskuoti jų turtą užsienyje, uždaryti sienas jiems ir jų šeimos nariams.
JAV ir Europa tam tikru mastu tai padarė, tačiau turėtų žengti daug toliau, skirdamos sankcijas visiems vyriausiems vyriausybės pareigūnams ir valstybinių įmonių darbuotojams bei jų šeimoms. Anot „Foreign Affairs“, jei sankcijos toliau bus taikomos visiems rusams, Vakarai nuskurdins Rusiją ir galbūt sustiprins Putiną.
