„Sputnik Lietuva“ pasirodė jau eilinis straipsnis, skirtas A. Ramanausko-Vanago ir pokario rezistencijos Lietuvoje temai. Tradiciškai yra kalbinamas rusų „ekspertas“, šį sykį tai buvo vienas iš už tarptautinius ryšius atsakingų politikų, už „Eurazijos integraciją ir ryšiais su tautiečiais“ atsakingas parlamentaras Aleksejus Plotnikovas.
Publikacijoje kliuvo ir Valstiečių partijos lyderiui Ramūnui Karbauskiui, kurio siūlymas pradėti diskusiją dėl A. Ramanausko pripažinimo faktiniu tuometinės Lietuvos vadovu, sulaukė Kremliaus politikų pasipiktinimo. A. Plotnikovas, tiesa, kažkokių naujų propagandos faktų iš kišenės neištraukė, o rėmėsi ta pačia demagogija „mums turėtų būti dėkingi už sovietų laikais gautas teritorijas“.
„Mes su jumis puikiai suprantama, kad trijose Baltijos valstybėse, Lietuvoje, matyt, dabar ypač, ši nacionalistinė korta veikė nuo pat 90-ųjų pradžios. Nuo pat pradžios mus kaltino okupacija. Lietuvos vadovybės netoliaregiškumas slypi tame, kad jie puikiai suvokia, kad dėka Lietuvos inkorporavimo į Sovietų Sąjungą jie gavo apie trečdalį dabartinės teritorijos. Vien jau to turėtų užtekti, kad galėtum tikėtis iš jų konstruktyvumo“, – savaip konstruktyvų bendravimą tarp valstybių supranta A. Plotnikovas.
Jo manymu, dabartinės Rusijos pozicija tokiais klausimais su Baltijos šalimis yra „pernelyg švelni“, o Lietuva, pasirodo, visomis išgalėmis stengiasi reabilituoti fašizmą.
„Faktas lieka faktu, jų jau niekas nesustabdys. Jeigu mes su jumis žinome, kad vyksta tikslingas fašizmo reabilitacijos ir Antrojo pasaulinio karo istorijos perrašymo procesas, tai galima sakyti, kad vienas iš aktyviausių tokio proceso dalyvių yra būtent Baltijos valstybės. Kartais jos veikia jau ir už logikos ribų“, – tvirtina rusų politikas.
Jis taip pat išsakė nepasitenkinimą ES, kuri tariamai turėtų „daryti įtaką Lietuvai šiuo klausimu“. Rusijos, kuri nuolat visose žmogaus teisių apsaugos organizacijų ataskaitose velkasi dugne pagal šį rodiklį, atstovas kaltina Briuselį „deklaratyvumu ir konkrečiai neginamomis žmonių teisėmis“.
„Deja, tikėtis ES struktūrų pagalbos mums nepavyksta. Nors mes žinome, kad kas jau, jeigu ne Briuselis, galėtų sustabdyti Lietuvą, kuri yra ES ir NATO šalis. Tačiau Briuselis elgiasi taip, kaip elgiasi, tai tipinė dvigubų standartų politika. Kuomet yra dalykai, kurie jiems naudingi, jie yra pasirengę užmerkti akis į visus savo puikius principus. O yra dalykai, kurie nenaudingi, tuomet jie pradeda naudotis visomis priemonėmis, kurias tik galima ar negalima panaudoti“, – aiškino portale ekspertu pristatomas politikas.
Rusų politikas, akivaizdu, ir toliau laikosi „tėviško“ požiūrio į Baltijos valstybes ir mano, jog Kremlius turėtų nuspręsti, kaip Lietuva turėtų elgtis. Jo teigimu, Rusija turėtų elgtis su Lietuva „pakankamai griežtai“, nes Lietuvos vadovybė, „pajutusi nebaudžiamumą“, daro negražius dalykus. Jis pažymėjo, kad reikia „ne tik daryti spaudimą, tačiau ir imtis konkrečių veiksmų“.
