V. Putino reitingas pirmą sykį per pastaruosius penkerius metus smuko iki 45 proc., tai reiškia, kad dabar vykstant rinkimams, jam jau prireiktų antrojo turo. Net opozicijos protesto akcijų metu 2011-2012 metais šis rodiklis buvo vos didesnis (48-49 proc.).
Baigėsi Krymo efektas
„Kritimas įvyko ne per vieną dieną, ir tai, kas vyksta dabar, tai jau nusistovėjęs naujas lygis, kurį pasiekė valdžia, – BBC pasakojo „Visuomeninės nuomonės fondo“ prezidentas Aleksandras Oslonas. – Jie (reitingai) atsidūrė ten, kur buvo iki Krymo“.
Eksperto teigimu, pusiasalio aneksijos efektas baigėsi, ir „jį nusvėrė kiti efektai“ – nuo inovacijų trūkumo šalyje iki Rusijos užsienio politikos. „Rusai širdy nerimauja, todėl ir reitingai tokie“, – aiškina A. Oslonas.
Dar šių metų sausį to paties fondo atliktoje apklausoje 67 proc. respondentų teigė, kad balsuotų už V. Putiną artėjančiuose rinkimuose. Prezidento palaikymas pradėjo smukti birželį, kuomet buvo pristatyta pensijų reforma, išaugo mokesčiai už butą ir benzino kainos.
Birželį Rusijos prezidento reitingas smuko iki 56 proc. Nepadėjo nei futbolo čempionatas, nei V. Putino bandymas atsiriboti nuo pensijų reformos – visus šunis sukarti bandyta ant vyriausybės ir premjero D. Medvedevo.
Neišgelbėjo jo net precedentų neturintis kreipimasis į tautą per televiziją. Reitingai ir toliau krinta.
Rekordiškai žemi ir „Vieningosios Rusijos“ reitingai – dabartinis 31 proc. pasitikėjimo reitingas mažesnis buvo tik vieną sykį per visą šios partijos valdymo laikotarpį. 2005-aisiais šios partijos pasitikėjimas siekė tik 21-24 proc.
Tiek V. Putinas, tiek ir „Vieningoji Rusija“ neteko sukauptų po Krymo aneksijos palaikymo balsų. Dar 2015-ųjų viduryje už V. Putiną ruošėsi balsuoti 76 proc., o už „Vieningąją Rusiją“ – 56 proc. Per tris metus Rusijos vadas neteko trečdalio palaikymo balsų, o jį iškėlusi valdančioji partija – beveik pusės balsų.
„Reitingai valdžiai aiškiai yra įdomūs, ir ji į juos kreipia dėmesį, – pasakojo BCC politologas Andrejus Koliadinas. – Kuomet kalbama, kad V. Putinas ar D. Medvedevas į tai išvis nereaguoja, tai nėra teisybė“.
A. Koliadinas mano, kad valdžia suvokė gyventojų palaikymo netekimo galimybę, tačiau ryžosi reformai, nes nelabai turėjo pasirinkimo. „Tik realizuota reforma buvo ne galvos, o kitos vietos pagalba“, – pridūrė politologas. Eksperto manymu, valdžia nepakankamai aiškiai žmonėms išdėstė, kodėl reikia didinti pensinį amžių, o tai, kad prezidentas ne iškart įsitraukė į šio proceso aiškinimą – klaida.
Ekspertų teigimu, V. Putino valdžia galėtų padidinti reitingus, jeigu grąžintų į darbą profesionalus, kurie išsiaiškintų žmonių poreikius. „Ir būtent tų tyrimų rezultatų pagrindu valdžia privalės keistis. Siekiant išauginti reitingus nebūtina užimti Aliaską, – pažymėjo A. Koliadinas. – „Krymo konsensuso“ epocha jau seniai baigėsi, kam dabar apie Krymą kalbėti – tai jau įvyko, tai jau istorija. Negalima tuo mosikuoti bet kokiu pagrindu“.
Karas arba valdžios atsinaujinimas
„Klausimas yra tas, kur eis nusivylę valdžia – panirs į apatiją ar įsivels į protestus. Ir kaip ilgai tęsis protesto nuotaikų kelias iki protesto veiksmų“, – teigė politologas Konstantinas Kalačiovas. Jo teigimu, kol kas vietoje gatvės protesto žmonės renkamasi ėjimą į rinkimus ir balsavimą prieš valdžią: „Tai parodė Tolimieji Rytai, Chabarovsko kraštas“.
Iš galimų reitingo pakėlimo veiksmų ekspertas įvardijo „mažą pergalingą karą“ ar „galingą ekonominį augimą“. Tačiau pirmuoju atveju šalį galutinai prismaugtų sankcijos ir konfrontacija su Vakarais, o antruoju – be laisvių verslui suteikimo ir investuotojų „koridoriaus atidarymo“ apie ekonominį augimą kalbėti vargu ar galima. Todėl, jo manymu, sunku tikėtis kažkokių Kremliaus žingsnių šiomis kryptimis.
Realiausias variantas, anot K. Kalačiovo, yra „valdžios tranzitas“: „Naujas prezidentas ar nauja vyriausybė. Naujos viltys, naujas ateities įvaizdis – porai metų tai padėtų. Žmonės trokšta pokyčių. Tačiau čia iškyla klausimas, ar tie pokyčiai būtų jau atėjus naujam žmogui, ar viskas liktų kaip ir buvę“.
Politologas Aleksandras Kynevas taip pat pažymėjo karo grėsmę, jeigu V. Putinas sumanytų tokiu būdu pasikelti reitingus. Pasak jo, tokiu atveju atsiranda didelė grėsmė, kad, bandant ekonomines problemas paslėpti po karinga užsienio politika, žmonės sureaguos atvirkščiai valdžios norams – paprasčiausiai, „neišlaikys nervai“ ir neramumai šalyje, vietoje konsolidacijos, tik paūmės.
„Rusai suprato, kad juos visą laiką apgaudinėjo“
Pastaraisiais metais pokyčių noras Rusijoje yra sustiprėjęs, tačiau valdžiai pavyko jį neutralizuoti iškėlus priešų, grėsmių ir nestabilumo perspektyvos temas, mano kitas politologas Abbasas Galjamovas. Jo teigimu, už V. Putiną žmonės balsavo „avansu“, ne savo laisva valia, o tokie dalykai „be pėdsakų nepraeina“.
Maža to, po rinkimų liko ne tik tas pats V. Putinas, bet ir tas pats premjeras su savo ministrų komanda, o žmonės suvokė, kad jokie pokyčiai nenusimato. „Nusivylimas buvo neišvengiamas. O čia dar ir pensijų reforma pasitaikė“, – aiškino politologas.
Jo manymu, žmonės pradėjo įtarinėti, kad „juos visą laiką apgaudinėjo“. „Jie nesirengia protestuoti prie Putiną, tiesiog sako, jog dar vieną sykį už jį nebalsuos, ši kadencija turėtų tapti paskutine“, – įsitikinęs A. Galjamovas.
