Rusijos politinės propagandos atstovai bando Rusijos ir JAV santykių atšalimą aiškinti rusofobija, amerikiečių troškimu sustabdyti rusų vystymąsi, konkurencija pasaulinėje naftos rinkoje, demokratų kerštu D. Trumpui, baime dėl „rusų kilimo nuo kelių“ – visi jie atrodo mažų mažiausiai neįtikinamai, o iš tiesų tai, paprasčiausiai apgailėtinai ir gailiai.
Maskvos „Carnegie“ centro direktorius Dmitrijus Treninas leidiniui „Novaja Gazeta“ papasakojo, kas iš tiesų vyksta tarp dviejų didžiųjų geopolitinių žaidėjų, ir kodėl artimiausiu metu neverta tikėtis santykių atšilimo.
JAV ir Rusijos dugno klausimas
„Pas mus susiklostė tokia tradicija, kuomet visose krizinėse situacijose bandoma įžvelgti „pasiektą dugną“. Mūsų santykiai su JAV jau dugne? Ar dar yra kur kristi? Be rizikos gyvybei?“ – klausė politologo žurnalistas A. Lipskis.
„Aš manau, kad mes kol kas nepasiekėme žemiausio tarpusavio santykių taško. Tikriausiai, santykiai ir toliau prastės. Greičiausiai, tai nesibaigs nei šių metų lapkritį su rinkimais į Kongresą, nei su prezidento rinkimais 2020-aisiais. 2020-ųjų priešrinkiminė kampanija mums gali būti itin nemaloni – viskas gali taip susiklostyti, kad priešrinkiminės kampanijos dalyvių dėmesys koncentruosis į Rusijos-Amerikos santykius. Tikriausiai, tai bus pora sunkių metų.
Kita vertus, aš vis tik tikiuosi, kad, nors santykiai ir prastės – ir nieko gero tame nėra, yra pakankamai pagrindo manyti, jog mes nesusidursime su JAV tiesiogiai“, – pasakojo leidiniui politologas.
„Taip, aš turėjau omenyje karą. Juk į kitus susidūrimo būdus mes jau įsitraukėme. Aš tikiuosi, kad jo nebus, nes jis, visų pirma, neatitinka niekieno interesų. Antra, skirtingai nuo Šaltojo karo periodo, yra ir kažkokie nuolatinių kontaktų mechanizmai, nuolatinės komunikacijos tarp karių, žvalgybininkų, aukštas pareigas užimančių valstybių vadovų, kuri, aš tikiuosi, padės sustabdyti eskalaciją, net ir tuo atveju, jeigu bus incidentų. O incidentai, mano manymu, visiškai tikėtinai gali nutikti“, – atsakė į klausimą, ar turi omenyje karinį susidūrimą, D. Treninas.
Eksperto manymu, šiuo metu užtenka pakankamai efektyvių dviejų galios valstybių ryšio priemonių, kurios buvo patikrintos Sirijoje. Jis taip pat pažymėjo, kad šių metų pradžioje JAV įvykęs trijų Rusijos žvalgybos vadų vizitas neturėjo precedento. Tai leidžia tikėtis, kad yra kažkokie susitarimai, mechanizmai, kurių galima laikytis, kad „nenuvirstume į prarają“.
Maža to, jis sutinka su nuomone, jog mažiausiai karu yra suinteresuoti patys kariškiai. „Aišku, juk jie supranta kainą, realią grėsmę. Jie gerai supranta griaunamąją, kartais mirtiną tų sistemų, kurios yra jų rankose, jėgą. Jie puikiai supranta, kad panaudoti tas priemones galima tik tada, kuomet tam yra tokios rimtos priežastys, kad to nedaryti nebegalima. Kariai – tai ne tie žmonės, kurie svajoja mojuoti kumščiais. Aišku, sprendimus priima nei kariai, o politiniai vadovai, tačiau jie dažniausiai su kariuomenės atstovais tariasi“, – aiškino jis.
Kuo dabartinė konfrontacija skiriasi nuo Šaltojo karo
Autoritetingos analitinės struktūros vadovas teigia, kad skirtumų su Šaltuoju karu, lyginant su dabartine priešprieša, yra nemažai.
Pirma, tai dabartinė konfrontacija nėra sisteminis reiškinys. Šaltasis karas buvo visos tų laikų tarptautinių santykių sistemos esmė. Dabartinis Rusijos ir JAV hibridinis karas yra labai reikšmingas, tačiau tai iš esmės nėra tarptautinių santykių ašis.
Antra, šis karas yra labai asimetrinis. SSRS prieš JAV buvo karinėje, politinėje ir ideologinėje, ar net ekonominėje, srityse lygiaverčiu priešininku. Dabar Rusija daug kartų nusileidžia JAV daugeliu nacionalinės galios rodiklių.
Šaltasis karas buvo statinis reiškinys. Pasaulis buvo padalintas. Egzistavo geležinė uždanga, buvo Berlyno siena. Dabartinis hibridinis karas vystosi globalizacijos sąlygomis, ir jis vyksta aktyviau tose erdvėse, kurios yra laikomos bendromis, teigia ekspertas.
Dabartinis karas jau nebeturi fronto linijos, griežto savo ir priešininko teritorijos atskyrimo. Yra ir dar keletas skirtumų. Pavyzdžiui, karinis aspektas egzistuoja, tačiau jau nebėra dominuojantis. Ginklavimosi varžybos vyksta, tačiau ne jos yra svarbiausia. Be to, anot D. Trenino, Rusija šiame kare neturi nė vieno sąjungininko, įskaitant net ir artimiausius partnerius, niekas prie jos neprisijungė ir neprisijungs, tuo metu kitoje pusėje Rusija turi problemų ne tik su JAV, su kuria ji atsidūrė tiesioginėje konfrontacijoje, tačiau ir su Europos šalimis.
Šaltojo karo laikais ir masinio susinaikinimo grėsmė buvo daug didesnė. Tuomet buvo ne tik pavojaus pojūtis, tačiau ir pats realus pavojus. Masinis branduolinio ginklo panaudojimas buvo svarstomas kaip kažkas visiškai realaus. Puikiai žinome, kad tuo metu buvo keli atvejai, kuomet pirštas jau tiesėsi link branduolinio mygtuko, aiškina D. Treninas.
Kuomet pasaulis buvo ant pasaulinio karo ribos
Ekspertas taip pat teigė, kad pasaulis netoli totalaus karo būklės atsidūrė 2016-aisiais, kuomet į valdžią JAV pretendavusi H. Clinton pažadėjo virš Sirijos paskelbti neskraidymo zoną.
„Mano manymu, prie Rusijos-Amerikos karo priartėjome 2016-ųjų pabaigoje Sirijoje, kuomet Hillary Clinton ir jos patarėjai prezidentinės kampanijos metu, jeigu ji taptų prezidente, siūlė teritoriją virš Sirijos paskelbti neskraidymo zona. Kas tokio yra neskraidymo zona mes puikiai žinome iš Libijos pavyzdžio. Ir tuomet Rusijos valdžiai, kuri jau tuo metu buvo dislokavusi savo ginkluotąsias pajėgas Sirijos teritorijoje, būtų iškilęs pasirinkimas – arba nešdintis iš Sirijos ir nesipainioti ten amerikiečiams po kojomis, arba pažeisti tą neskraidymo zoną ir stoti į tiesioginę karinę konfrontaciją su amerikiečiais,“ – pasakojo jis.
„Ir, kiek suprantu, jie būtų atvėrę kelią pirmajam Rusijos ir JAV karui. Mes jau matėme du incidentus su mūsų lėktuvais Sirijoje, laimei, nė vienas jų nebuvo susijęs su amerikiečių pajėgomis, tačiau jei tai būtų amerikiečiai, tai, manau, mes turėtume krizę“, – teigė D. Treninas.
Geopolitikos ekspertas perspėjo apie kitą realią galimą tikimybę rusams susidurti su amerikiečiais: tai kažkokie rimti kibernetiniai išpuoliai. Jo teigimu, tai turėtų būti ne tokio masto išpuoliai, kuriuos Rusija rengia dabar. Tai turėtų būti koks nors didelio masto puolimas: miesto išjungimas, ar kokios nors didelės elektrinės veiklos sutrikdymas.
„Gali būti incidentai tarp lėktuvų ar karinių laivų kur nors virš Baltijos ar Juodosios jūros vandenyse, – pasakojo D. Treninas. – Taigi, galimybių susidurti yra, ir į jas reikia rimtai atsižvelgti“.
