Maskva yra pasipiktinusi Lietuvos sprendimu pagerbti A. Ramanauską-Vanagą, teigiama ketvirtadienio Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovės Marijos Zacharovos pranešime.
„Vilnius ir toliau tęsia istorijos peržiūrėjimo liniją, bando nacionaliniu herojumi-kankiniu pristatyti pokario metais Lietuvos teritorijoje veikusių nusikalstamų grupuočių „Miško broliai“ narius. Jų rankos yra iki alkūnių kraujyje. Ir Lietuvos valdžios sprendimas paskelbti šiuos metus vieno iš „Miško brolių“ vadeivos Adolfo Ramanausko atminimo metais, negali neiššaukti nepasitenkinimo“, – pareiškė M. Zacharova spaudos konferencijos metu.
Ji priminė, kad spalio 6-ąją Lietuvos vadovybė dalyvavo Vilniuje vykusio palaikų perlaidojimo ceremonijoje.
Rusijos atstovei taip pat nepatiko tai, kad A. Ramanausko-Vanago palaikai buvo perlaidoti netoli sovietų karių kapų.
„Ypatingai ciniškai atrodo tai, kad už daugelio taikių gyventojų žūtį atsakingo (asmens, – red. past.) kapas atsidūrė visiškai šalia vietos, kur yra palaidoti 5 tūkst. sovietų karių, kurie žuvo laisvindami Vilnių nuo fašistų okupantų. Norėčiau priminti, kad jo padarytų karo nusikaltimų prieš taikius gyventojų teismo verdiktas neturi senaties termino“, – aiškino Kremliaus atstovė.
Partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago atminimą penktadienį pagerbę Lietuvos vadovai sako, kad dabartinės Rusijos valdžios reiškiama neapykanta tik patvirtina jo reikšmę ir nuopelnus Lietuvos laisvei.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė sakė, kad A. Ramanauskas – Vanagas buvo okupantams „didžiausią neapykantą keliančiu žmogumi“ ir ta neapykanta siekia „iki dabar“.
„Matome tos neapykantos pliūpsnius net ir dabartinėje Rusijoje, kuri nukreipta į mus, į laisvą, demokratišką ir nepriklausomą valstybę. Tai dar kartą įrodo, kad net vienas žmogus valstybės istorijoje gali būti toks svarbus ir tiek daug padaryti“, – žurnalistams sakė D. Grybauskaitė.
„Tai dar kartą tik patvirtina, kad mes laidojame savo didvyrį, savo laisvės simbolį“, – sakė šalies vadovė.
Premjeras Saulius Skvernelis A. Ramanausko-Vanago valstybines laidotuves vadino „istorinio teisingumo atstatymu ir įprasminimu“.
Jo teigimu, Maskvos pareiškimai rodo, kad jis suvaidino ypatingą vaidmenį laisvės kovose.
„Pagal reakciją iš kaimyninės valstybės, matome, kad tai yra tikrai teisingas sprendimas ir jiems tas priešas buvo ypatingai svarbus ir jautrus. Manau, kad tai yra mūsų tautos, mūsų laisvės kovotojų pergalės diena, nes žmogus bus palaidotas, kaip dera, pažymint prasmingą, galiausiai tikslą pasiekusią mūsų partizanų kovą“, – sakė S. Skvernelis.
„Tai rodo, kad ši valstybė nesikeičia arba keičiasi ne į gerą pusę. Apgailėtina“, – taip jos žodžius įvertino S. Skvernelis.
Anot jo, Lietuva yra atkurta demokratinė ir klestinti valstybė, o tai „matyt, labai nepatinka tiems, kurie nenorėjo tokios Lietuvos niekada matyti“.
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis sakė, kad Maskvos pareiškimai jo nestebina.
„O gal mes galėjome iš jų tikėtis ko nors gero per visą okupaciją ir dabar, vykstant informaciniam karui?“, – retoriškai klausė Seimo vadovas.
„Pasimokyti iš jo gyvenimo, turbūt, gali kiekviena Lietuvos šeima – iš jo idealizmo, iš jo tikėjimo. Iš tokių žmonių tikėjimo ir atsikūrė Lietuvos nepriklausomybė“, – pridūrė jis.
Iškilus Lietuvos pokario kovotojas už laisvę
A. Ramanauskas gimė 1918 m. kovo 6 dieną Niu Britene (JAV) lietuvių šeimoje, kuri vėliau grįžo į Lietuvą.
Adolfas Ramanauskas-Vanagas buvo mokytojas, sovietams okupavus Lietuvą, įsijungė į partizaninę kovą už Lietuvos nepriklausomybę, tapo vienu iškiliausių partizanų vadų, jam buvo suteiktas brigados generolo laipsnis.
A. Ramanauskas-Vanagas vadovavo Dzūkijos partizanams, 1949 metais su kitais partizanų vadais jis pasirašė Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaraciją. Ginkluota kova dėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo vyko nuo 1944 iki 1953 metų. A. Ramanauskas-Vanagas buvo suimtas 1956 metais, sovietų žiauriai kankintas, o kitais metais jam įvykdyta mirties bausmė.
Birželį Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro ir Vilniaus universiteto tyrėjai pranešė Vilniaus Našlaičių kapinėse radę A. Ramanausko-Vanago palaikus.
Minint A. Ramanausko-Vanago 100-ąsias gimimo metines, šiuos metus Seimas yra paskelbęs A. Ramanausko-Vanago metais.
Tyrimas: A. Ramanauskas – Vanagas nušautas neįprastu būdu
Su sovietų okupacija kovojusių partizanų vadas Adolfas Ramanauskas – Vanagas buvo nušautas neįprastu būdu, antradienį pranešė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
„Mirties nuosprendis Adolfui Ramanauskui-Vanagui atliktas netipiniu būdu: budelis stovėjo priešais auką ir šovė į apatinį kairės pusės žandikaulį“, – teigiama centro pranešime spaudai.
Iš daugiau kaip dvidešimties Našlaičių kapinėse rastų sušaudytų asmenų kol kas kitų panašių egzekucijos atvejų neaptikta – paprastai budelis šaudė stovėdamas aukai už nugaros ir taikė į pakaušį ar viršugalvį, keliais atvejais aukai taikyta į smilkinį.
Tyrimų metu nustatyti sužalojimai A. Ramanausko-Vanago kairės pusės apatiniame ir viršutiniame žandikaulyje. Apatiniame žandikaulyje esantis sužalojimas yra šautinis, padarytas apvalkaline kulka.
„Tikėtina, kad viršutinio žandikaulio pažeidimas padarytas tuo pačiu metu kaip ir apatinio žandikaulio, t. y. vienu šūviu. Darytina prielaida, kad dėl tokio netipinio šūvio A. Ramanauskas-Vanagas mirė ne iškart, bet po kelių minučių“, – teigiama pranešime.
Jau po paskelbto mirties nuosprendžio A. Ramanauskui-Vanagui buvo sužalotas kaktikaulis. Tai nutiko iki mirties nuosprendžio įvykdymo likus maždaug trims-keturioms savaitėms.
A. Ramanausko-Vanago skelete konstatuoti durtiniai sužalojimai dešinės akiduobės gilumoje, padaryti aštriu, duriančių savybių įrankiu. Ekspertų nuomone, po tokių sužeidimų A. Ramanauskas-Vanagas neteko regėjimo dešine akimi. Darytina išvada, kad šie sužalojimai atlikti kankinant Adolfą Ramanauską-Vanagą jo suėmimo dieną 1956 metais.
