Rusai trečią dieną balsuoja rinkimuose, kurie beveik neabejotinai pratęs Vladimiro Putino valdymą dar šešeriems metams.
Trijų dienų balsavimą jau temdė ukrainiečių oro atakos, proukrainietiškų sabotažo grupių įsiveržimai į Rusijos teritoriją ir vandalizmas rinkimų apylinkėse.
Oro gynyba aštuoniuose Rusijos regionuose, įskaitant Maskvos, sekmadienio naktį numušė 35 dronus, kurių vienas sukėlė gaisrą naftos perdirbimo gamykloje Krasnodaro krašte, pranešė pareigūnai.
Dronai kamikadzės sekmadienį taip pat sukėlė gaisrą vienoje rinkimų apylinkėje Rusijos kontroliuojamoje Ukrainos Zaporižios srities dalyje, bet nukentėjusiųjų nebuvo, sakė Maskvos primestos administracijos pareigūnas Vladimiras Rogovas.
Pirmosiomis rinkimų dienomis buvo protestų, sulaikyta nemažai rusų, kaltinamų dažų pylimu į balsadėžes ar padegimais.
Praėjusį mėnesį Arkties kalėjime miręs opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas prieš mirtį ragino rusus rinkimų sekmadienį protestuoti.
A. Navalno, kuriam pavykdavo išjudinti didžiulius protestus prieš V. Putiną, našlė Julija Navalnaja prieš rinkimus pakartojo jo raginimą ir sakė, kad protestuotojai turėtų masiškai tuo pačiu metu atvykti prie rinkimų apylinkių ir gadinti balsalapius parašant juose „Navalnas“ arba balsuoti ne už V. Putiną, o už kitus kandidatus.
Už bet kokias viešas kitokių nuomonių apraiškas Rusijoje griežtai baudžiama nuo 2022 metų vasario, kai Maskva pradėjo didelio masto karinę invaziją į Ukrainą. Rusijos valdžia taip pat ne kartą įspėjo neprotestuoti per rinkimus.
Rusijos opozicija ragina žmones masiškai ateiti į rinkimų apylinkes vidurdienį (11 val. Lietuvos laiku) ir tikisi, kad taip bus galima legaliai parodyti nepritarimą V. Putinui.
Vienas dvidešimt kelerių metų maskvietis naujienų agentūrai AFP sakė vidurdienį eisiantis atiduoti protesto balso, kad „tiesiog matytų aplink jaunus palaikančius veidus [...] ir pajustų tam tikrą paramą aplink, pamatytų šviesą šiame tamsiame tunelyje“.
Šis vyras, kuris saugumo sumetimais atsisakė nurodyti savo vardą, išreiškė viltį, jog taip bus parodyta valdžiai, „kad šioje šalyje yra žmonių, nepritariančių konfliktui [...], nepritariančių režimui“.
„Sunkus periodas“
71 metų V. Putinas, buvęs KGB agentas, valdo nuo paskutinės 1999 metų dienos, o po šių rinkimų tikriausiai valdys dar bent iki 2030-ųjų.
Jei jis baigs dar vieną kadenciją Kremliuje, jis bus valdęs ilgiau nei bet kuris rusų lyderis nuo XVIII amžiuje viešpatavusios Jekaterinos II.
Nė vienam tikram opozicijos kandidatui nebuvo leista dalyvauti rinkimuose.
Kremlius rinkimus vaizduoja kaip galimybę rusams parodyti, kad jie remia puolimą Ukrainoje, kur rusų kontroliuojamose teritorijose taip pat organizuojamas balsavimas.
Ketvirtadienį kreipdamasis į rusus V. Putinas sakė, kad Rusija išgyvena sunkų periodą.
„Ir toliau turime būti vieningi, pasitikėti savimi“, – sakė jis ir pavadino rinkimus būdu rusams parodyti savo „patriotinius jausmus“.
Balsavimas baigsis vakarinėje Kaliningrado srityje 18 val. Grinvičo (20 val. Lietuvos) laiku. Netrukus po to turėtų būti paskelbti balsavusiųjų apklausų rezultatai.
Pirmadienį Raudonojoje aikštėje Maskvoje rengiamas koncertas nuo Ukrainos atplėšto Krymo aneksijos 10-osioms metinėms paminėti. Renginys taip pat turėtų pasitarnauti kaip V. Putino pergalės rinkimuose šventė.
„Neturi jokios galios“
Ukraina šiuos rinkimus vadina farsu ir sako, kad jie yra neteisėti. Ukrainiečių Užsienio reikalų ministerija ragina sąjungininkus Vakaruose nepripažinti Rusijos rinkimų rezultatų.
Jungtinių Tautų vadovas Antonio Guterresas ir daugiau kaip 50 šalių narių pasmerkė Rusiją už tai, kad ji surengė prezidento rinkimus tose Ukrainos dalyse, kurias užėmė Maskvos pajėgos.
Pasak A. Guterreso, bandymas neteisėtai aneksuoti tas teritorijas pagal tarptautinę teisę neturi jokios galios.
Prieš rinkimus Rusijos valstybinė žiniasklaida akcentavo rusų pajėgų pastarojo meto laimėjimus fronte ir vaizdavo karą Ukrainoje kaip kovą už išlikimą puolant Vakarams.
Maskva stengiasi tęsti puolimą fronte stringant Vakarų karinei paramai Ukrainai. Šiai dėl to trūksta šaudmenų, nors Kyjivas sako, kad jam pavyko kol kas sustabdyti rusų puolimą.
Penktadienį per rusų raketų smūgius Ukrainos pietuose esančioje Odesoje žuvo 21 žmogus, įskaitant gelbėtojus, reagavusius į pradinį smūgį. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tai pavadino bjauriu niekšų smūgiu.
Tuo metu Rusijos kariuomenė pranešė apie kelis proukrainietiškų diversantų grupių bandymus įžengti į Rusijos teritoriją.
Su Ukraina besiribojančiame Rusijos pasienio Belgorodo regione šeštadienį žuvo du žmonės, pranešė regiono gubernatorius, o Maskva apkaltino Kyjivą, kad šis per vykstančius prezidento rinkimus suintensyvino išpuolius.
Gubernatorius Viačeslavas Gladkovas šeštadienį taip pat nurodė po pastarojo meto smūgių dviem dienoms uždaryti prekybos centrus ir mokyklas Belgorode bei jo rajone.
Sekmadienį V. Gladkovas paskelbė, kad ukrainiečiams apšaudant Belgorodą ir jo rajoną užsidegė privatus namas ir žuvo 16 metų paauglė, o jos tėvas buvo sužeistas.
Ukrainai sekmadienį dronais atakavus naftos perdirbimo gamyklą Rusijos pietiniame Krasnodaro regione kilo gaisras, sustojus širdžiai mirė vienas žmogus, pranešė regiono pareigūnai.
Rusija sekmadienį paskelbė, kad praėjusią naktį jos oro gynyba iš viso perėmė 35 ukrainiečių dronus.
