Aukščiausio lygio susitikimas Nižnij Novgorode nebuvo toks, kad reikėtų pasirašyti susitarimus, praneša Rusijos žiniasklaida.
Rusijos ir ES vadovų susitikimas Nižnij Novgorode baigėsi nepasirašius dokumentų ir nepaskelbus apie kokius nors svarbius susitikimus. Maskva ir Briuselis kol kas nesusitarė dėl laipsniško bevizio režimo įvedimo ir nepasiekė susitarimo dėl Rusijos prisijungimo prie Pasaulio prekybos organizacijos (PPO). Tačiau, kaip išsiaiškino susitikime akredituotas „Kommersant“ žurnalistas Aleksandras Gabujevas, Europa tvirtai pasirengusi pasirašyti dokumentus dėl vizų liepą, o svarbiausia – iki metų pabaigos baigti derybas dėl PPO, kad Dmitrijui Medvedevui būtų suteikta galimybė tapti tuo prezidentu, kuriam valdant Rusija pagaliau taps šios organizacijos nare. Tokios ES skubos priežastis –Rusijoje prasidedantis rinkiminis ciklas, komentuoja žurnalistas.
Iš Rusijos ir ES vadovų susitikimo Nižnij Novgorode laukta gerokai daugiau, ypač turint omeny sėkmingą susitikimą, įvykusį gruodį. Tada Maskva ir Briuselis pasirašė memorandumą apie abipusių derybų dėl Rusijos Federacijos stojimo į PPO, o kartu susitarė ir iki vasaros parengti laipsniško bevizio režimo įvedimo. Tačiau jau pirmieji D. Medvedevo žodžiai po susitikimo įvykusioje spaudos konferencijoje daugumai išsklaidė panašius lūkesčius.
„Tokie susitikimai visada bus reikšmingi ir dėl to, kad juose vyksta rimtas tarpusavio pokalbis“, – pradėjo Rusijos prezidentas.
Į savo aktyvą susitikimo dalyviai galėjo įsirašyti nebent tik pozicijų dėl Rusijos įvesto daržovių iš ES embargo suartėjimo. Kaip papasakojo ES vadovas José Manuelis Barroso, jau nuo birželio 11 d. ES fitosanitarijos tarnybos pradeda Maskvai siųsti dokumentus, kurie garantuoja kiekvienos daržovių siuntos, įvežamos iš ES, saugumą. O Rusijos vartojimo kontrolės (Rospotrebnadzor) vadovas Genadijus Oniščenka užtikrino, kad gavusi tokias Europos Komisijos garantijas, jo tarnyba atšauks embargą. Tiesa, į žiniasklaidos klausimą dėl embargo atšaukimo termino jis neatsakė, tik pareiškė, kad „kamuolys yra ES aikštės pusėje“.
O štai dėl kitų klausimų pozityvaus konkretumo nebuvo girdėti.
„Dėl PPO su savo partneriais stengiamės susitarti jau 17 metų. Mums visiems tai įgriso iki kaulų ir iš tiesų kiekvienais metais tikimės užbaigti šias derybas“, – pavargusiu balsu kalbėjo D. Medvedevas, atsakydamas į žurnalistų klausimą. – Aš partnerių paprašiau vis dėlto užbaigti šias derybas per mėnesį, kad iki metų pabaigos būtų pradėtos dokumentų pasirašymo ir Rusijos tapimo PPO nare procedūros. Tam galimybės labai didelės.“
Atrodo, tokie lūkesčiai nėra tušti. ES delegacijos atstovai užkulisiniuose pokalbiuose su žurnalistais kalbėjo, kad nors „šis klausimas su artėjančiais Rusijos prezidento rinkimais nesietinas“, vis dėlto dabar Rusija turi prezidentą, kuris aiškiai stengiasi atvesti šalį į PPO. Kas bus po 2012 metų kovo, nežinia. Vadinasi, reikia šią istoriją baigti dabar, kol yra galimybės.
Yra ir objektyvių priežasčių palankiai išspręsti klausimą. Kaip papasakojo Rusijos ekonominės plėtros ministrė Elvira Nabiullina, derybose su partneriais teliko susitarti dėl trijų klausimų grupių: mėsos importo muito mokesčių, Rusijos Federacijos fitosanitarinio režimo ir Rusijos automobilių gamintojų apsaugos. „Jau nuo kitos savaitės ekspertų grupės posėdžiaus sustiprintu režimu. Jei derybos vyktų sklandžiai, iki liepos pabaigos tikimės sulaukti mus tenkinančių rezultatų“, – užtikrino ministrė.
Pasistūmėjo ir klausimas dėl laipsniško bevizio režimo įvedimo. Rusijos prezidentas pareiškė, kad šis dokumentas turėtų būti pasirašytas ne vėliau kaip iki liepos pabaigos. O su dokumentu dirbantys diplomatai nusiteikę dar geriau. „Dokumentas praktiškai paruoštas. Liko tik suderinti detales“, – užtikrino Rusijos atstovas ES Vladimiras Čižovas. Pasak jo, Rusija siekia, kad dokumente būtų numatyti tikslūs ir lengvai patikrinami bevizio režimo laipsniško įvedimo žingsniai.
Jo kolega iš ES irgi neslepia optimizmo: „Susitarimas dėl konkrečių žingsnių – tai ne mėnesių, o savaičių klausimas. Mums liko tik Briuselyje surengti paskutinį susitikimą su 27 šalių vyriausybėmis ir patvirtinti dokumentą.“
Maskvoje manoma, kad pasirašius susitarimą dėl laipsniško perėjimo prie bevizio režimo, reikalai pajudės kur kas greičiau, nors Rusijos diplomatai pripažįsta, jog dabar ES labai atsargiai žiūri į bet kokius vizų režimo aptarinėjimus. „Mes tikimės, kad liberalesnio vizų režimo elementai, įskaitant vizų penkeriems metams išdavimą verslo ir turistinėms išvykoms vis labiau įsigalės realioje praktikoje“, – pareiškė Rusijos Federacijos Užsienio reikalų ministerijos bendradarbiavimo su Europa departamento vadovas Vladimiras Voronkovas. – Dabar Europa šioje srityje turi problemų, susijusių su padidėjusiu pabėgėlių iš Šiaurės Afrika srautu ir bevizio režimo su Balkanų šalimis įvedimu. Taigi Briuselis galvoja apie atsargumo priemones. Tačiau Rusija savo įsipareigojimų neatsisako. Kaip pasakė ir prezidentas, mes pasirengę bevizį režimą įvesti nors rytoj. Taigi politinė valia yra.“
