Vyriausybei lojalios rinkimų institucijos CNE prezidentas Elvisas Amoroso žurnalistams sakė, kad 44,2 proc. balsų atiteko apklausose pirmavusiam opozicijos kandidatui Edmundo Gonzalezui Urrutiai.
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas pirmadienį paragino „sąžiningai ir skaidriai“ skaičiuoti balsus, atiduotus per prezidento rinkimus Venesueloje.
„Dabar, kai balsavimas baigėsi, gyvybiškai svarbu, kad kiekvienas balsas būtų suskaičiuotas sąžiningai ir skaidriai. Raginame rinkimų institucijas paskelbti išsamią balsų lentelę, kad būtų užtikrintas skaidrumas ir atskaitomybė“, - sakoma A. Blinkeno pareiškime.
61 metų N. Maduro laimėjo trečiąją šešerių metų kadenciją, vadovaudamas kadaise turtingai, naftos išteklių turinčiai valstybei, tačiau jos bendrasis vidaus produktas per dešimtmetį sumažėjo 80 proc., daugiau nei septyni milijonai iš 30 mln. piliečių buvo priversti emigruoti.
Nuo 2013 m. pareigas einantis N. Maduro kaltinamas kritikų persekiojimu ir opozicijos bauginimu bei stiprėjančiu autoritarizmu.
Nepriklausomos apklausos parodė, kad sekmadienio balsavimas gali užbaigti 25 metus trukusį „čavizmą“ – taip vadinamas populistinis N. Maduro pirmtako, socialisto ir mentoriaus, velioniio Hugo Chavezo įkurtas judėjimas.
E. Gonzalezas Urrutia pakeitė populiarią opozicijos lyderę Marią Coriną Machado, kai N. Maduro lojali valdžia pašalino ją iš varžybų. Už E. Gonzalezą Urrutią agitavusi M. C. Machado vėlai sekmadienį ragino rinkėjus būti budriems savo balsavimo apylinkėse „lemiamą valandą“, kai skaičiuojami balsai, tvyrant baimei dėl sukčiavimo.
N. Maduro kliaunasi lojaliu rinkimų aparatu, kariuomenės vadovybe ir valstybinėmis institucijomis nusistovėjusioje politinės globos sistemoje. Rinkimai sekmadienį vyko po pernai pasiekto vyriausybės ir opozicijos susitarimo, paskatinusio Jungtines Valstijas laikinai sušvelninti sankcijas, įvestas po N. Maduro perrinkimo 2018 m., tuo metu dešimtys Vakarų ir Lotynų Amerikos šalių jo pergalę pasmerkė kaip suklastotą.
