Šie rezultatai Prancūziją priartina prie to, kad nė viena partija neturės daugumos, ir šalį gali ištikti politinis paralyžius.
Politiniai neramumai gali sukrėsti rinkas ir Prancūzijos, antros pagal dydį Europos Sąjungos šalies, ekonomiką ir turėti toli siekiančių pasekmių karui Ukrainoje, pasaulinei diplomatijai ir Europos ekonominiam stabilumui.
Prezidentas Emmanuelis Macronas, birželio 9 dieną skelbdamas rinkimus po to, kai kraštutiniai dešinieji smarkiai iškilo Prancūzijos rinkimuose į Europos Parlamentą, sakė, kad dar kartą kreipiantis į rinkėjus taptų daug aiškiau.
Beveik visais atžvilgiais atrodo, kad šis jo žingsnis nepasiteisino. Remiantis anksti pirmadienį paskelbtais oficialiais rezultatais, visiems trims pagrindiniams blokams pritrūko iki 289 vietų, kad galėtų kontroliuoti 577 vietų Nacionalinę Asamblėją – galingesnius iš dvejų Prancūzijos įstatymų leidžiamųjų rūmų.
Rezultatai parodė, kad kairysis Naujojo liaudies fronto aljansas, užėmęs pirmąją vietą, gavo šiek tiek daugiau nei 180 vietų ir aplenkė E. Macrono centristų aljansą, turintį daugiau nei 160 vietų.
Marine Le Pen kraštutinių dešiniųjų „Nacionalinis sambūris“ (RN) ir jo sąjungininkai liko tik trečioje vietoje, nors jie su daugiau kaip 140 mandatų vis tiek pagerino ankstesnį geriausią partijos rezultatą 2022-aisiais – 89 mandatus.
Šiuolaikinei Prancūzijai parlamentas be daugumos yra nežinoma teritorija.
„Mūsų šalis susiduria su precedento neturinčia politine situacija ir po kelių savaičių ruošiasi priimti pasaulį“, – teigė ministras pirmininkas Gabrielis Attalis, kuris vėliau pirmadienį ketina pateikti atsistatydinimo pareiškimą.
Artėjant Paryžiaus olimpinėms žaidynėms, G. Attalis sakė, kad yra pasirengęs likti savo poste „tiek, kiek reikalaus pareigos“. E. Macronui liko treji metai iki prezidento kadencijos pabaigos.
G. Attalis kaip niekada aiškiai išreiškė nepritarimą E. Macrono šokiruojančiam sprendimui sušaukti rinkimus, teigdamas: „Aš nepasirinkau šio paleidimo“ kadenciją baigiančioje Nacionalinėje Asamblėjoje, kurioje prezidento centristų aljansas anksčiau buvo didžiausia frakcija, nors ir neturėjo absoliučios daugumos.
Vis dėlto parlamentas sugebėjo valdyti dvejus metus, pritraukdama politikus iš kitų stovyklų, kad atremtų pastangas jį paleisti.
Panašu, kad naujoji įstatymų leidžiamoji valdžia tokio stabilumo neturės. Kai E. Macronas išskris į Vašingtoną, kur šią savaitę vyks NATO viršūnių susitikimas, jis paliks šalį, neturinčią aiškios idėjos, kas gali tapti jos naujuoju ministru pirmininku, ir susidurs su perspektyva, kad prezidentui gali tekti dalytis valdžia su asmeniu, griežtai prieštaraujančiu jo politikai.
