JAV, Portlande, įvyko tymų protrūkis, kurio metu 18 vaikų nuo vienerių iki 10 metų susirgo galimai gyvybei pavojinga liga, nuo kurios daugiau nei prieš 50 metų sukurta vakcina. Per pastaruosius kelerius metus Europoje buvo panašių protrūkių – 2017 m. mirė mažiausiai 35 žmonės.
Kaip ši tendencija savanoriškai neskiepyti savo vaikų turėtų atrodyti tiems, kurių šeimos narys tymais sirgo prieš tai, kai skiepai nebuvo prieinami kiekvienam? Atsakymas yra šiame širdį veriančiame garsaus britų rašytojo Roaldo Dahlio laiške, parašytame 1986 m., praėjus 24 metams po to, kai nuo tymų mirė jo 7 metų dukra.
Kiekvienas, galvojantis neskiepyti savo vaikų, turėtų perskaityti kiekvieną jo žodį.
„Tymai: pavojinga liga“
„Mano vyriausioji dukra Olivija susirgo tymais, kai jai buvo septyneri. Kadangi liga progresavo įprastai, prisimenu, kad dažnai jai skaitydavau lovoje ir dėl to nesijaudindavau.
Tada vieną rytą, kai ji jau sveiko, aš sėdėjau ant jos lovos ir rodžiau jai, kaip iš spalvotų vamzdžių valytuvų pagaminti mažus gyvūnėlius, o kai atėjo eilė pasigaminti pačiai, pastebėjau, kad jos pirštai ir jos protas neveikė kartu ir ji nieko negalėjo padaryti.
„Ar jautiesi gerai?“ – paklausiau jos.
„Jaučiuosi mieguista“, – atsakė ji.
Po valandos ji jau buvo be sąmonės. Po dvylikos valandų ji mirė.
Tymai virto siaubingu dalyku, vadinamu tymų encefalitu, ir gydytojai nieko negalėjo padaryti, kad ją išgelbėtų. Tai buvo 1962-aisiais, bet net ir dabar, jei tymais sergančiam vaikui pasireikštų tokia pati mirtina tymų reakcija kaip ir Olivijai, gydytojai vis tiek negalėtų jai padėti.
Kita vertus, šiandien tėvai gali padaryti vieną dalyką, užtikrindami, kad tokia tragedija nenutiktų jų vaikui. Jie gali reikalauti, kad jų vaikas būtų paskiepytas nuo tymų. Aš negalėjau to padaryti Olivijai 1962 m., nes tais laikais nebuvo atrasta patikima vakcina nuo tymų.
Šiandien gera ir saugi vakcina yra prieinama kiekvienai šeimai ir tereikia paprašyti gydytojo, kad ją suleistų.
Dar nėra visuotinai pripažinta, kad tymai gali būti pavojinga liga. Patikėkite, taip yra. Mano nuomone, tėvai, kurie dabar atsisako skiepyti savo vaikus, rizikuoja tų vaikų gyvybėmis. Amerikoje, kur privaloma skiepytis nuo tymų, tokie tymai kaip raupai buvo beveik išnaikinti.
Štai Didžiojoje Britanijoje, kadangi tiek daug tėvų dėl užsispyrimo, nežinojimo ar baimės atsisako leisti paskiepyti savo vaikus, kasmet vis dar turime šimtą tūkstančių tymų atvejų. Iš jų daugiau nei 10 000 patirs vienokį ar kitokį šalutinį poveikį. Mažiausiai 10 000 susirgs ausų ar krūtinės ląstos infekcijomis. Apie 20 mirs.
Kasmet Didžiojoje Britanijoje nuo tymų miršta apie 20 vaikų. O kaip dėl pasiskiepijimo rizikų?
Jų beveik nėra. Paklausykite manęs. Rajone, kuriame gyvena apie 300 000 žmonių, kas 250 metų bus tik vienas vaikas, kuriam pasireikš rimti šalutiniai poveikiai nuo tymų vakcinos! Tai yra maždaug milijonas prieš vieną galimybę. Yra didesnė tikimybė, kad jūsų vaikas mirtinai užsprings šokolado plytele, nei rimtai susirgs dėl pasiskiepijimo nuo tymų.
Taigi, dėl ko jūs nerimaujate? Tai iš tikrųjų yra beveik nusikaltimas leisti savo vaikui nepasiskiepyti. Idealus laikas tai padaryti yra 13 mėnesių, tačiau niekada nėra vėlu. Visi moksleiviai, dar nepaskiepyti nuo tymų, turėtų maldauti savo tėvų, kad jie kuo greičiau leistų jiems pasiskiepyti.
Beje, dvi savo knygas skyriau Olivijai, pirmoji – „Džeimsas ir milžiniškas persikas“. Ją parašiau dar tada, kai ji buvo gyva. Antroji knyga buvo „Didysis Gerulis Milžinas“, skirta jos atminimui po to, kai ji mirė nuo tymų. Kiekvienos iš šių knygų pradžioje matysite jos vardą. Ir aš žinau, kokia ji būtų laiminga, jei tik žinotų, kad jos mirtis padėjo išgelbėti daugybę vaikų nuo ligų ir mirties.
