Įsivaizduokite, kad III Reichas tebegyvuoja, o jam vadovauja buvęs SS karininkas herr V. Puschnikas.
Įsivaizduokite, kad nacistinė Vokietija atsilaikė ir gyvuoja jau daugelį dešimtmečių, redakcinėje skiltyje rašo britų savaitraštis „The Economist“.
Hitlerio kariuomenė nebuvo sutriuškinta, o jis pats pasimirė 6-ojo praėjusio amžiaus dešimtmečio pradžioje. Jį vienas po kito keitė blankūs partiniai funkcionieriai, stengdamiesi daugiau ar mažiau atsiriboti nuo jo „perlenkimų“.
Įsivaizduokite, ragina savaitraštis, kad 9-ąjį dešimtmetį į valdžią atėjo „nacis - reformatorius“ (pavadinkime jį Michaeliu Gorbachu) ir pareiškė, kad nacionalsocialistinę sistemą būtina pertvarkyti. Tačiau netrukus Trečiasis Reichas paniro į polinį ir ekonominį chaosą, o valdžia iš M. Gorbacho buvo atimta.
Įsivaizduokite, kad „Vokietijos Federacija“, praradusi dalį savo teritorijos, dešimt metų bando atlaikyti pačius įvairiausius išbandymus. Tačiau atsiranda buvęs SS karininkas, sakykime, toks Voldemaras Puschnikas, kuris iš pradžių tampa šalies premjeru, o vėliau ir prezidentu. Per 8 herr Puschniko valdymo metus Vokietija vėl atkuria ekonominį stabilumą – didžiąja dalimi dėl lig šiol neregėto anglies kainų šuolio, rašo „Economist“.
Tokia situacija, švelniai tariant, būtų nemaloni, tačiau tam tikra prasme vis dar pakenčiama, pastebi savaitraščio redakcija. Kad ir ką sakytų apie SS, dirbti į šią organizaciją ateidavo daug šviesių, ambicingų žmonių. Be to, herr Puschniko karjera klostėsi šnipų tinkle užsienyje – tai yra, jis asmeniškai nėra atsakingas už režimo nusikaltimus, o juk geriau palaikyti santykius su stabilia, o ne į chaosą grimztančia Vokietija.
Kiekviena didelė valstybė turėjo ir turės savo saugumo interesų, todėl olandai, čekai, danai ir lenkai, jei tik jie nori užsitikrinti neseniai atkurtą savo nepriklausomybę, yra suinteresuoti nesipykti su herr Puschniku – juk tai kur kas protingiau, nei kiekviena proga ar be progos priminti nacistų įvykdytas piktadarybes.
Iš esmės tokia pat situacija šiandien klostosi Rusijoje, teigia „Economist“. Būtų visiškai neteisinga kaltinti dabartinius rusus dėl Stalino epochos nusikaltimų. Rusija buvo, yra ir niekur nedings, todėl lenkams, Baltijos šalių gyventojams ir visiems kitiems neverta be reikalo provokuoti Kremliaus. Taip, KGB istorija pilna piktadarybių, tačiau Putinas, iš visko sprendžiant, nieko itin baisaus nėra padaręs.
Vis dėlto tai būtų teisinga tik su viena išlyga – jei dabartiniai šios šalies vadovai nedemonstruotų jokio pritarimo savo pirmtakų įvykdytoms piktadarybėms, teigiama redakcinėje skiltyje. Jei herr Puschnikui, įsivaizduojamos ponacistinės Vokietijos valdovui, šaus į galvą flirtuoti su Holokausto neigimo idėja, iškart turėtų pradėti gausti pavojaus varpai.
Vladimiras Putinas šiuo metu pavojingai priartėjo prie šios ribos, rašo „Economist“. Jis jau tvirtino, kad Molotovo – Ribbentropo paktas – visiškai teisėtas dokumentas. Jis nemato jokio reikalo atsiprašyti Baltijos tautų už tai, kad jos tapo stalinizmo aukomis.
Tačiau Rusijos žiniasklaida eina dar toliau, teigia savaitraštis. Per šešis praėjusius mėnesius mažiausiai keturios skirtingos žiniasklaidos priemonės pakartojo pasibaisėtiną melą apie tai, kad 20 tūkstančių nelaisvėn paimtų Lenkijos karininkų Katynėje sušaudė ne sovietų, o nacių kariuomenė. Šis pasibjaurėtinas Stalino epochos melas, kuriuo, atstačius automatų vamzdžius, buvo siekiama įtikinti pokarinę Lenkiją, tik dar labiau apsunkina patį nusikaltimą. 1990 metais šis melas buvo galutinai palaidotas – beje, su paties Kremliaus pagalba.
Pasak „Economist“, taip pat dėmesį atkreipia tai, kad šį melą dabar platina ne kokie nors kraštutinės pakraipos leidiniai. Viskas prasidėjo praėjusių metų rugsėjo 18 dieną nuo valstybei priklausančio laikraščio „Rosijskaja gazeta“ publikacijos. Spalio 22 d. visa tai pakartojo masiniu tiražu leidžiamas laikraštis „Komsomolskaja pravda“, o lapkričio 4 d. – iš esmės Maskvos miesto merijos kontroliuojamas televizijos kanalas „TV- Centr“. Ir štai dabar tą patį melą savo savaitiniame karinėms temoms skirtame priede kartoja anksčiau gerbtas ir šiuolaikišku vadintas laikraštis „Nezavisimaja gazeta“.
Į akis krinta ir tai, kad tai nėra atsakymas į kokią nors eilinę Lenkijos „provokaciją“. Visi šie teiginiai spaudoje šmėžuoja būtent dabar, kai Lenkijos vyriausybė stengiasi padaryti viską, kad tik sušvelnintų įtemptus santykius su Kremliumi.
Rusijos žiniasklaida, bent jau teoriškai, skelbia viską, ką nori. Tačiau šiuo atveju peršasi mintis, kad ši susidomėjimo istorijos revizijomis banga kilo mažų mažiausiai dėl Rusijos valdžios pritarimo.
Geriausias būdas, kokio galėtų imtis Kremlius ir Rusijos užsienio reikalų ministerija norėdami išsklaidyti tokį įspūdį – atvirai ir ryžtingai pareikšti, kad oficiali Rusijos valdžia visiškai neabejoja, jog žudynes Katynėje Stalino įsakymu surengė slaptoji sovietų policija. Tai, kad Rusijos valdžia to nedaro, verčia galvoti geriausiu atveju apie jos pasibaisėtiną cinizmą, o blogiausiu – apie pasibjaurėtiną pritarimą nusikaltėliams, rašo „Economist“.
