Politinis apžvalgininkas Andrejus Piontkovskis perspėjo apie grėsmingą perspektyvą, kurios baigtis gali būti naujas pasaulinis karas.
V. Putinas jau yra įrodęs, kad yra pasirengęs panaudoti karinę jėgą – pavyzdžiui, Krymo ar Rytų Ukrainos atveju – o ateityje prie to gali prisidėti ir branduolinio ginklo panaudojimas, įsitikinęs ekspertas.
Buvęs Stateginių tyrimų centro Maskvoje direktorius tvirtina, kad V. Putinas, priverstas rinktis tarp „žeminančios kapituliacijos ir hibridinio branduolinio karo“, gali pasirinkti pastarąjį.
Pasak A. Piontkovskio, Putino mąstymas yra toks: „Aš pasirengęs laimėti hibridinį karą ir priversti jus klauptis, nepaisant to, kad esu silpnesnis visose srityse. Nes, skirtingai negu jūs, aš turiu vieną esminę persvarą. Puldamas jus aš esu pasirengęs panaudoti branduolinį ginklą, o jūs, gindami save, tokie nesate. Štai kodėl jūs atsitrauksite ir kapituliuosite“.
Ne mažiau pavojingas už Staliną
Didžioji problema Vakarų lyderiams yra ta, kad V. Putinas „gyvena alternatyvioje realybėje“ ir negalvoja taip pat, kaip jie tai daro, sako A. Piontkovskis. Ekspertas Rusiją vadina kleptokratine valstybe, o V. Putiną – „smotriaščij“ (rus. prižiūrėtojas) – dar sovietų laikus siekiančioje kalinių kultūroje taip vadinamas vagių vadas. A. Piontkovskio nuomone, dabartinis Kremliaus vadas potencialiai pavojingesnis už Staliną 1952 m. ir Chruščiovą 1962 m.
Minimu metu J. Stalinas jautė artėjančią mirtį ir regėjo priešus visur aplink, o po dešimtmečio N. Chruščiovas įsivėlė su Amerika į tokį konfliktą, kuris vos nesibaigė katastrofa Kubos krizės metu.
Posovietinė politinė santvarka pasirodė esanti dar primityvesnė nei komunistinė, įsitikinęs ekspertas.
„Nėra jokio Politbiuro, kuris galėjo kritiniu momentu sulaikyti Chruščiovą už rankos, ar čiupti draugą Staliną už gerklės“, – aiškina jis.
Apžvalgininkas perspėja, kad V. Putinas yra ne mažiau pavojingas, nes, nepaisant visų pagyrų, jo „ruso pasaulio“ Kryžiaus karas prieš Vakarus yra paremtas nepilnavertiškumo kompleksu. V. Putinas puikiai suvokia, kad kovoje su Vakarais jis negali pasiūlyti nieko, įskaitant ir karinį lenktyniavimą.
„Rusija – tai apledėjusi dykvietė kur vaikšto pavojingi žmonės – tik šįkart ne su kirviais, o su branduolinėmis bombomis“, – pasakojo A. Piontkovskis.
V. Putino pagrindinis tikslas nėra nekenčiamų JAV sunaikinimas. Jo ambicijos siekia daug toliau – maksimali „rusų pasaulio“ ekspansija, NATO griūtis, JAV kaip Vakarų saugumo garanto diskreditavimas.
„Iš esmės tai yra SSRS kerštas dėl pralaimėto Trečiojo pasaulinio karo, lygiai kaip Antrasis pasaulinis buvo vokiečių kerštas už pralaimėjimą Pirmajame pasauliniame“, – aiškina jis.
Pagyros J. Mattisui
Vakaruose dabar gyvenantis A. Piontkovskis pažymėjo, kad JAV gynybos ministras Jimas „Mad Dog“ (angl. pasiutęs šuo) Mattisas yra vienas iš kelių Vakarų lyderių, kuris iš tiesų suvokia realią V. Putino keliamą grėsmę.
„Tikriausiai Mattisas yra pirmasis Vakarų atstovas, kuris išgirdo žinutę… ir jos neignoravo“, – rašo A. Piontkovskis „Laisvosios Europos radijo“ tinklapyje.
„1962-aisiais Johnas Kennedy ir Nikita Chruščiovas atšoko nuo bedugnės krašto pačią paskutinę akimirką, nes abu suvokė, kad nėra jokio racionalaus pagrindo iš jų branduolinio susidūrimo tikėtis pergalės, – pasakojo ekspertas. – Ir štai, praėjus daugiau nei pusei šimtmečio, atsiranda vyras, kuris turi labai specifinį ir savą pergalės branduoliniame kare suvokimą“.
